Burke, Peter

 XVI amžiaus pabaiga dar vadinama „kriticizmo epocha“. Terminas „kritikas“ buvo pradėtas vartoti kaip tik tuo laiku, visų pirma apibūdinant išsilavinusius antikinių tekstų redaktorius, kurių metodai surasti klaidas senuose rankraščiuose tapo vis rafinuotesni (puikūs „teksto kritikos“ pavyzdžiai yra Tacito ir Senekos darbai, kuriuos, kaip savo mėgstamiausius autorius, išleido Justus Lipsius). Šio termino prasmė plėtėsi ir pradėjo apimti tai, ką mes vadiname „literatūros kritika“ bei „meno kritika“.