Mat tas, kuris negali suvaldyti pykčio, tam tikra prasme pasiduoda protui...
Aristotelis
 


Paieška:

YouTube
Dievas
Pranašystė
Gėris Blogis [Nuodėmės]

Religija

... ne išorinės ceremonijos, bet tikrojo Dievo, kaip neaprėpiamos protu visų daiktų priežasties, suvokimas ir protu paremtų dorybių ugdymas esą religijos tikslai. 

(Maimonas Saliamonas. Gyvenimo istorija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2004, 152p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Žydų religija, jei žiūrėsim jos pagrindinių tikėjimo tiesų, yra artimesnė sveikam protui nei krikščionių. Bet pastaroji praktinio panaudojimo požiūriu turi daugiau pranašumų nei žydų religija. 

(Maimonas Saliamonas. Gyvenimo istorija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2004, 285p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Religija yra dėkingumo, pagarbos jausmų toms nežinomoms galioms ar galiai, turinčiai įtakos mūsų laimei ar nelaimėms išraiška. Jei turima galvoje pati tų jausmų raiška, o ne ypatingi jos būdai, tai, be jokių abejonių, religija yra natūralus dalykas. 

(Maimonas Saliamonas. Gyvenimo istorija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2004, 100p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
[A]preiškimas neturėjo visiškai nieko bendro su „stebuklais“, kaip dar šiandien juos suvokia kai kurie netikram okultizmui ir absoliučiai jokio kritinio jausmo neturinčiai teosofijai atsidavę sluoksniai. Apreiškimas buvo įgimtos intuicijos vaisus; per atsitiktinių reiškinių simbolius intuicija stengiasi prasiskinti kelią iki dvasinės archetipų srities.  

(Milašius, Oskaras. Lituanistinė ir politinė publicistika. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2013, 170p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Kartais jaučiame, kad turintis gerų ketinimų ir nepeiktinas ateistas daug kuo geresnis ir teikia didesnę garbę Dievui negu kai kurie žmonės, kurių aklas pasitenkinimas savimi ir nežmoniškumas kitiems yra akivaizdžiausio savanaudiškumo ženklai! 

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 119p.)
Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Dažnai man net rodėsi, jog Dievo valia, kuri kartais būna netikėta ir gąsdinanti, tyčia pakeičiama religiniais priesakais, kad tik žmonėms nereikėtų jos suprasti. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 73p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Dievas nepripažino nei teologijos, nei ja paremtos bažnyčios. Kita vertus, Dievas toleruoja teologiją, kaip ir daugelį kitų dalykų. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 136p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Kultiniai veiksmai yra žmogaus atsakymas ir reakcija į Dievo veikimą žmonių atžvilgiu, bet galbūt ne tik tai. Jais aktyviai siekiame paveikti dievybę, tai tam tikra maginė prievarta. Žmogus jaučiasi galįs lygiavertiškai atsakyti į visagalį Dievo poveikį ir atsilyginti Jam kai kuo, atitinkančiu Jo paties esmę. Ši žmogaus galia pagimdo išdidų jausmą, kuris žmogiškąjį asmenį išaukština iki metafizinio veiksmo. 

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 347p.)
Balsuoti:
 2.0 (1)
Komentarai (0)
... jokiu mokymu negali sekti tikras ieškotojas, iš tiesų norintis rasti. Tačiau tas, kuris rado, gali pritarti kiekvienam mokymui, kiekvienam keliui ar tikslui - jo niekas daugiau nebeskyrė nuo tūkstančių kitų, gyvenančių Praamžiuje, kvėpuojančių dieviškąja dvasia. 

(Hesė, Hermanas. Sidharta. Kaunas: Trigrama. 2010, 117p.)
Balsuoti:
 3.3 (4)
Komentarai (0)
Matai, drauguži, koks nuostabus gyvenimas! Kaip lengvai turėtų gyventi žmonės, mylintys vienas kitą, ir kaip skaudžiai perskiria juos prietarai. Matai, kuo pavirsta religija, neva vedanti į Dievą, o iš tikrųjų nelaimėmis, kančiomis ir net mirtimi užliejanti vienas kitą mylinčių žmonių gyvenimą. 

(Antarova, Konkordija. Du gyvenimai 1. Kaunas: Gaivata. 1998, 28p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Surasta: 49
  1 2 3 4 5   Sekantis