Diatribės

Niekinkite mirtį: ji arba jus užbaigia, arba perkelia kitur.

Sakoma, kad daiktų gimtis nieko nepraranda, nes visa, kas iš jos išplėšiama, į ją grįžta, ir niekas negali pražūti, nes neturi kur nukristi, o vėl atsiranda ten, iš kur iškeliavo.

Meno tikslas yra padaryti, amato - padaryti su nauda.

Melagis, norėdamas įtikinti didele netiesa, nebūna patenkintas mažu prasimanymu.

... visi geismų sukelti dalykai semiami iš giliai ir tučtuojau dingsta; nesvarbu, kiek pilsi, kiauras maišas vis tiek bus kiauras.

Malonumas - trapus, trumpas, paniekos vertas daiktas. Kuo godžiau jo semsi, tuo greičiau virs priešybe, jo tutčtuojau neišvengiamai arba gailimasi, arba gėdijimasi. Jame nieko nėra didinga arba to, kas tiktų dievams artimai žmogaus prigimčiai.

... didžiausiais vargšais telaiko pilvui ir geiduliams atsidavusius, nuo neveiklumo suragojusios ir sustingusios sielos mirtinguosius, kad ir kokiais turtais jie spindėtų.

Nemažai paguos ir mintys, jog tavo sielvartas nieko nepadės nei tam, kurio liūdi, nei tau: juk nenorėsi, kad beprasmis užsiėmimas ilgai tęstųsi.

Teisybės nepažįstantys bepročiai dievams priskiria jūros audras, baisias liūtis, žiemos šalčius, tuo tarpu niekas iš to, kas mums kenkia ar teikia naudos, netaikytina būtent mums. Ne dėl mūsų visata atneša žiemą ar vasarą, čia jos savi dėsniai, kuriais užsiima dievai. Mes esame pernelyg išdidūs, jei sau atrodome verti, kad tai vyktų dėl mūsų. Visa tai atsitinka ne tam, kad mus skriaustų ar, priešingai, gelbėtų.

Išminčiaus namai ankšti, neišpuoselėti, be klegesio, be puošmenų, nesaugomi parsidavėlišku išdidumu paskirstančių minią durininkų, bet per šį tuščią, be vartininko slenkstį likimas neperžengia. Jis žino, kad jam nėra vietos ten, kur niekas nuo jo nepriklauso.