Šopenhaueris, Artūras
Kam atrodo, kad jo būtis apsiriboja dabartiniu gyvenimu, laiko save gyvybę turinčiu
nieku, nes ir prieš trisdešimt metų jis buvo niekas, ir po trisdešimties vėl yra niekas
[...] Žmogus yra kažkas kita nei gyvybę gavęs niekas...
(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 112p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Po mirties būsi tas, kas buvai prieš gimimą.
(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 108p.)
| Balsuoti: | Komentarai (2) |
Nesvarbu, kas tu būsi po mirties, nors ir niekas, tau ta būsena bus lygiai tokia pat
natūrali ir tinkama, kaip dabar yra tavoji individuali organinė būtis...
natūrali ir tinkama, kaip dabar yra tavoji individuali organinė būtis...
(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 109p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ta būtis, kuri individui mirštant lieka neliesta, nėra įforminta laike ir erdvėje, tačiau
visa, kas realu, mums iškyla laike ir erdvėje, todėl mirtis mums atrodo kaip sunaikinimas“.
visa, kas realu, mums iškyla laike ir erdvėje, todėl mirtis mums atrodo kaip sunaikinimas“.
(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 111p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... mūsų laimės ir nelaimės jausmas yra tik proporcija tarp mūsų pretenzijų ir to,
kas mums atitenka...
kas mums atitenka...
(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 275p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... likimo mums primesta kančia nėra tokia skausminga kaip toji, kurią suteikia svetima valia.
(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 279p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 76
