... žmonės darosi narsūs tais atvejais, kai dar galima apsiginti arba kai mirtis kilni.

Apie dovaną užsimenantis žmogus reikalauja jos atgal.

Norėdamas, kad dalykas būtų malonus, padaryk jį retą. Kam gi patinka gauti įprastą dovaną.

Teikiant geradarystę, tegul bus laikomasi visuotinės nuostatos: atsižvelgiama į laiką, vietą, asmenis, nes kartais tie patys dalykai esti malonūs, kartais - ne. Daug palankiau priimama, kai duodame tai, ko kitas neturi, negu tai, ko yra pertekęs, ko seniai ieško ir neranda, negu tai, ką mato visur. Dovanos tegu bus ne brangios, bet retos ir išrankios, reikšmingos net turtuoliui. Pavyzdžiui, paprasti obuoliai, į kuriuos po keleto dienų niekas nebežiūrės, pradžiugina, jei įteikiami anksčiau prinokę. Pagarboje bus ir tai, ko niekas kitas nėra davęs ar ko mes niekam kitam nesane davę.

Jei turime teisę spręsti, ypač rinkimės išliksiančias geradarystes, kad dovanos būtų kuo mažiau mirtingos.

Žiūrėkime, kokios dovanos teiktų daugiausiai malonumo, su kokiomis jų turėtojas dažniausiai susidurs, kad kiekvieną sykį, kai bus su jomis, mintyse būtų ir su mumis.

Dorybės bus ten, kur sutarimas ir vienybė, o ydos neša prieštaravimus.

Proto ir meninio išprusimo derinys. Tik šitai
išsaugoja dorybę per visą gyvenimą, jeigu žmogui ji būdinga.

Kuo žmogus yra suktesnis, tuo jis nedoresnis.

... būdo dorybės įgyjamos tik per ilgą praktiką.