Seneca, Lucius Annaeus

Didžiausia gyvenimo klaida, kad jis visuomet laikomas nebaigtu, kad vis kas nors atidėliojama. Kasdien užbaigiančiam savo gyvenimą žmogui nestinga laiko. O juk kaip tik iš laiko stygiaus gimsta baimė ir sielą graužiantis ateities troškimas. 

... du sėkmę užtikrinantys dalykai: mokėjimas įgyti pinigų ir mokėjimas saugoti juos. 

Kas [vaitoja dėl mirusio], tas vaitoja, kad tasai buvo žmogus. Visus mus sieja ta pati sąlyga: kas gimė, tas ir mirs. Tik laikas skirtingas, o baigtis - ta pati.  

Ateities viltys daro mus nedėkingus už tai, ką esame gavę ... 

Visos likimo dovanos yra naudingos ir malonios, kai jas turintis žmogus valdo save nepakliūdamas savo turto valdžion. 

Niekada nelaikyk laimingu to, kuris priklauso nuo sėkmės. Jei pasitenkinimas kilęs iš šalies, tai pagrindas trapus: džiaugsmas išeis kaip atėjęs. Tik pats iš savęs atsiradęs smagumas yra patikimas ir tvirtas, jis auga ir lydi mus iki pat galo. O bet koks kitas minios garbinamas gėris yra vienadienis. 

Taip jau yra: piktadarys gali būti saugus, bet ramus negali būti. 

Kokia blaškymosi priežastis? Ta, kad besivadovaujantiems nepatikimu vadovu - visuotine nuomone - viskas labai neaišku. Jeigu nori visada norėti to paties, norėk tiesos. O tiesos be nuostatų nepasieksi: jie apima visą gyvenimą. 

Ramybė tenka tik nepalenkiamų ir tvirtų įsitikinimų žmonėms. 

Laikykimės kartu, juk tam esame gimę. Mūsų bendruomenė labai panaši į skliautą, kuris subyrėtų, jei akmenys vienas kito nelaikytų ir neremtų.