... protingam žmogui geriausia draugija yra jis pats, jei negali rasti panašių į save. 
Mettrie, Julien Offray de La
 


Paieška:

YouTube

Seneca, Lucius Annaeus

Būtinai bijos savo atminties daug ko garbėtroškiškai panoręs, išdidžiai paniekinęs, nevaržomai nugalėjęs, pavojingai apgavęs, godžiai čiupęs, išlaidžiai švaistęs žmogus.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 102-103p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 93p.)
Balsuoti:
 5.0 (7)
Komentarai (0)
... tas, kuris sau sunaudoja visą laiką, kuris kiekvieną dieną tvarko kaip paskutinę, nei trokšta rytdienos, nei bijo.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 99p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Jei į paskutinę dieną žvelgi ne kaip į bausmę, o kaip į gamtos dėsnį, ir vieną kartą išmetei iš širdies mirties siaubą, jokio daikto baimė nedrįs į ją įžengti.

(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 355p.)
Balsuoti:
 5.0 (4)
Komentarai (0)
... nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš sielos nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų geismų. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 59-60p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
... mokantiems pasinaudoti gyvenimas yra ilgas.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 91p.)
Balsuoti:
 3.0 (3)
Komentarai (1)
Žmogus pernelyg mirtingas nemirtingumo pažinimui.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 49-50p.)
Balsuoti:
 3.0 (3)
Komentarai (0)
Pasmerktas nusikaltėlis kybo ant vieno kryžiaus, o tie, kurie savanoriškai prisikala, - ant tiek kryžių, kiek turi aistrų.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 24p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
... protas, kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti.

(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 82p.)
Balsuoti:
 5.0 (5)
Komentarai (2)
Aistros gimsta, auga, plečiasi štai kaip. Pirmasis judesys yra nevalingas, tai tarsi pasiruošimas aistrai ir tam tikra grėsmė. Antrajam būdingas neatkaklus noras: tai - mintis, jog reiktų keršyti, nes esu įžeistas, arba aną reiktų nubausti, nes nusikalto. Trečias judesys jau yra nevaldomas, jis nori keršyti ne todėl, kad reikia, bet todėl, kad pergalėjo protą. Ano pirmojo sielos postūmio protu negalime išvengti, kaip ir kitų anksčiau minėtų kūnui būdingų dalykų: neįmanoma nežiovauti kitiems žiovaujant, neįmanoma neužsimerkti staiga prikišus prie akių pirštus. Šito protas negali nugalėti, galbūt tik pripratimas ir nuolatinė savistaba įstengia sumažinti. O antrasis, sąmoningai gimęs judesys, sąmoningai ir pašalinamas.

(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 103p.)
Balsuoti:
 3.0 (4)
Komentarai (0)
Surasta: 423