Vertybės

Taip pageidauja kilnios sielos: jos nieko dovanai nenori - gyvenimo labiausiai.
Kas kilęs iš minios, prastuomenės, tas dovanai gyventi nori; o mes, kiti, kuriems gyvenimas pats pasisiūlė, - mes nuolat sukam galvą, ką galime už jį geriausio duoti!
Ir iš tikrųjų - kilnūs žodžiai, kurie štai sako: "Ką žada mums gyvenimas, tą mes gyvenimui tesėsim!
Nereikia mėgautis norėti, kai to kitiems neduodi.
Ir - malonumų nedera norėti!
Nes malonumai, nekaltybė yra dalykai gėdingiausi: iš jų nė vienas ieškomas nenori būti. Juos reikia paprastai turėti, - ieškoti būtina kaltės ir skausmo!  

Tik netekę kai kurių daiktų, suvokiame, kad jie mums nereikalingi ... 

Todėl norėčiau tave paraginti (žmonės labai greitai užmiršta) viską matuoti prigimties poreikiais. Juos patenkinti galima arba veltui, arba už skatikus. Tik nemaišyk poreikių su ydomis. 

Tai, kas būtina, visada šalia tavęs, o to, kas nereikalinga, visuomet reikia ieškoti iš kailio neriantis.  

Prabangos pomėgis nuvedė žmones tolyn nuo prigimties. 

Kas gali būti kvailiau, kaip didžiuotis tuo, ką ne pats padarei?! 

Tik kvailys pirkdamas arklį, apžiūrinėja ne jį patį, bet kamanas ir vadeles. Dar kvailesnis tas, kuris vertina žmogų pagal drabužį ar padėtį, pridengiančią mus taip, kaip ir drabužis. 

Jūsų didžiausia gyvenimo vertybė - žmonės, su kuriais bendraujate. 

Nieko, kas yra, negalima atskirti, nieko nėra nereikalingo - krikščionių ir kitų nihilistų atmestos gyvenimo pusės yra netgi be galo daug aukščiau vertybių hierarchijoje. 

... tiesa, teisingumas ir meilė yra tikros ir amžinos gyvenimo vertybės ...