Fromm, Erich

... meilė kitiems ir meilė sau nėra alternatyvos. Priešingai, meilė sau būdinga visiems, kurie geba mylėti kitus. Meilė iš esmės yra nedaloma...

Poilsiaudamas žmogus persikelia į žmonijos laisvės būseną, kuri išsipildys kada nors ateityje. Žmogaus santykis su gamta ir su kitais žmonėmis yra paremtas harmonija, santarve ir neliečiamumu. Darbas simbolizuoja konfliktą ir disharmoniją; poilsis reiškia kilnumą, santarvę ir laisvę.

... praeitis yra reikšminga tik tiek, kiek ji vis dar pasireiškia dabartyje...

... karingumas nėra natūralių žmogaus impulsų funkcija, pasireiškianti primityviausios formos visuomenėje, jis atsiranda žengiant civilizacijos keliu. Wrighto [Q. Wright, 1965] duomenys rodo, kad kuo daugiau yra visuomenėje darbo pasidalijimo, tuo ji karingesnė, o iš visų karingiausios visuomenės - su klasių sistema. Pagaliau jo duomenys rodo, kad kuo didesnė pusiausvyra tarp grupių bei tarp grupės ir jos fizinės aplinkos, tuo mažiau ji linkusi kariauti, o dažni pusiausvyros sutrikdymai karingumą padidina.

Jei sugebėjimas nustebti yra išminties pradžia, tuomet ši tiesa labai lūdnai apibūdina šiuolaikinio žmogaus išmintį. Nepaisant aukšto raštingumo lygmens ir visuotinio švietimo privalumų, mes praradome sugebėjimą stebėtis.

Koks tada yra – žvelgiant pranašo žvilgsniu – žmogaus tikslas? Vėl gyventi harmonijoje su kitais žmonėmis, gyvūnais, žeme. Ši naujoji harmonija skiriasi nuo rojaus harmonijos. Ją galima pasiekti tik jei žmogus visiškai išvystys savo žmogiškąsias savybes, jei jis žinos tiesą ir elgsis teisingai, jei jis išvystys savo proto galias iki tokio lygmens, kad išsivaduos iš žmogiškųjų suvaržymų ir iš iracionalių troškimų pančių. Pranašiškuose bylojimuose gausu šią mintį išreiškiančių simbolių. Žemė ir vėl taps neribotai derlinga, kardai bus perlydyti į noragus, santarvėje drauge gyvens liūtas su ėriuku, nebebus karo, moterys be skausmo gimdys vaikus (Talmude) ir visa žmonija susijungs tiesoje ir meilėje. Šią naująją harmoniją, kuri ir yra istorinio proceso tikslas, simbolizuoja Mesijo atėjimas.

Svarbiausias veiksnys, sąlygojantis frustracijos dažnumą ir intensyvumą, yra asmens charakteris. Pavyzdžiui, labai godus žmogus piktai reaguos negavęs tiek, kiek nori, maisto, o šykštus - kai nepatenkinamas jo noras nusipirkti ką nors pigiai; savimyla jaučia frustraciją, nesulaukęs pagyrimo ir pripažinimo, kurio tikėjosi. Asmens charakteris nulemia pirmiausia tai, dėl ko jis jaučia frustraciją, o antroje vietoje yra jo reakcijos į frustraciją intensyvumas.

... destruktyvumo mastas didėja civilizacijai vis labiau plėtojantis...

Demokratijos pažangos esmė – tikros laisvės, iniciatyvos ir individo spontaniškumo įgyvendinimas, ir ne tik asmeninėje ar dvasinėje srityje, bet ir pirmiausia toje tikrovėje, kuri yra kiekvieno žmogaus egzistencijos pagrindas, - jo darbe.
Kokios bendros sąlygos tam? Neracionalią, planų neturinčią visuomenę turi pakeisti suplanuota ekonomika, padedanti sutelkti ir suvienyti visuomenės pastangas. Visuomenė turi spręsti socialinę problemą taip pat racionaliai, kaip ji užvaldė gamtą. Pagrindinė sąlyga – panaikinti slaptą valdžią tų, kurie – nors jų nedaug – šeimininkauja ekonomikoje be jokios atsakomybės prieš žmones, kurių likimas priklauso nuo jų sprendimo. Šią naują santvarką galime pavadinti demokratiniu socializmu, bet svarbu organizuoti racionalią ekonominę sistemą, kuri tarnautų žmonių interesams.

Asmenybės pasikeitimas įmanomas tik tuomet, jei ji sugeba "įvesti save" į naują gyvenimo įprasminimo kelią sutelkdama savo gyvenimą skatinančias aistras ir šitaip patirdama aukštesnės kokybės gyvybingumo ir integracijos jausmą negu iki tol. Jei taip neįvyks, žmogų galima prijaukinti, bet išgydyti jo neįmanoma.