Juk ne sykį žmogus, išmintingai triūsęs, kupinas žinojimo ir įgūdžių, turi palikti visa, ką turi, jokio darbo į tai neįdėjusiam žmogui. Kokia tad nauda mirtingajam iš viso jo triūso ir rūpinimosi, kurį turėjo pakelti po saule? Juk visos jo dienos yra kupinos skausmo ir jo užsiėmimas – apmaudas; net naktį jo širdis neturi ramybės. Ir tai yra rūkas!
(2:21-23)  
 


Paieška:

YouTube
Lankomiausios citatos

Lankomiausios citatos

... atleisti, vadinasi, tiesiog suprasti, jog žmogus, verčiantis kentėti kitą, šitaip elgiasi tik todėl, kad kenčia pats. 

(Sharma, Robin. Ką tau skyrė likimas. Kaunas: Luceo. 2007, 142p.)
Balsuoti:
 4.5 (65)
Komentarai (0)
UŽKARIAUTOJAS

Turtingas, aukštų siekių jaunuolis paprašė mokytojo, kad šis jam padėtų tapti išties didžiu žmogumi. Išminčius davė jam keistą užduotį:
- Išvaikščiok skersai išilgai visą kraštą ir mokėk žmonėms, kad jie tave plūstų. Daryk taip vienus metus.
Jaunuolis leidosi miestų ir kaimų keliais, siūlydamas žmonėms pinigų, kad jį išplūstų kuo bjauriau ir užgauliau. Visi jį laikė pamišėliu.
Po metų jaunuolis grįžo pas mokytoją. O šis jam tarė:
- Dabar gali keliauti į Atėnus.
Jaunuolis nukako prie minėto miesto vartų.
Kaip tik toje vietoje gyveno keistas žmogėnas, šlykščiausiais žodžiais plūdes visus, įžengiančius į miestą. Pažeminti žmonės įsižeisdavo, užsiliepsnodavo pykčiu, prarasdavo savitvardą, imdavo jam grasinti.
O jaunuolis pratrūko griausmingai kvatotis:
- Tik pamanyk, aš ištisus metus mokėjau žmonėms pinigus, kad jie padarytų tai, ką tu čia darai už dyką!
Keistasis keikūnas staiga surimtėjo ir tarė:
- Įeik, miestas tavo!

Pats naudingiausias elektrinių prietaisų klavišas yra „pauzė". Pasaulį valdys tas, kuris moka valdyti save. 

(Ferrero, Bruno. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 352-353p.)
Balsuoti:
 4.7 (62)
Komentarai (0)
... po kiekvieno pergyvento romano mes liekame tokie neromantiški. 

(Vaildas, Oskaras. Doriano grėjaus portretas. Vilnius: Vaga. 1989, 18p.)
Balsuoti:
 4.8 (59)
Komentarai (0)
Jis suvaidino savo vaidmenį, atliko vienintelę žmogaus užduotį - būti laimingam, tik tiek. 

(Kamiu, Albertas. Laiminga mirtis. Vilnius: Baltos lankos. 2007, 139p.)
Balsuoti:
 4.4 (64)
Komentarai (0)
Beždžionių gaudymas

Beždžionių medžiotojai sugalvojo nuostabų būdą jas gaudyti.
Pirmiausia jie suranda miško laukymę, kurioje beždžionės dažniausiai renkasi. Įkasę į žemę ilgu siauru kaklu ąsočius, medžiokliai rūpestingai apkaupia juos žeme, žolės paviršiuje palikdami tik atvertas siauras angas. Po to į šiuos indus beria beždžionių mėgiamų ryžių ir uogų.
Medžiokliams pasitraukus, pastarosios tuoj prisistato. Būdamos smalsios iš prigimties jos ima tyrinėti ąsočius ir pastebėjusios juose skanumynus, kiša letenas į vidų, siekdamos pačiupti kiek galima daugiau laimikio. Tačiau indai – siaurakakliai. Tuščia letena lengvai įslysta į ąsotį, o jei sauja pilna, jos ištraukti neįmanoma. Beždžionės neriasi iš kailio, traukdamos grobį, tačiau ištraukti negali.
Tada ir ateina laikas netoliese pasislėpusiems medžiotojams. Jie metasi prie beždžionių ir jas sugauna be vargo. Nors smagurės smarkiai blaškosi, tačiau joms į galvą net nešauna mintis paleisti tai, ką laiko sugniaužusios saujoje.

Kiek daug žmonių praranda gyvenimą, nes bijo atgniaužti saujas ir paleisti tai, ką mano esant vertinga, nors iš tiesų tai – niekniekiai.
Išsipustę ir besišypsantys medžiotojai nesnaudžia: jų spąstai paslėpti blizgančiuose žurnaluose, televizorių ekranuose ir reklaminėse iškabose. Taip tarp mūsų vis daugiau žmonių, kurių delnai sugniaužti, o širdys užgęsusios. 

(Ferrero, Bruno. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 127-128p.)
Balsuoti:
 4.8 (59)
Komentarai (2)
 Žmogui, praradusiam tai, kas jam įprasta, atrodo, kad prarasta viskas.

(Vydūnas. Raštai. IV tomas. Vilnius: Mintis. 1994, 8p.)
Balsuoti:
 4.7 (59)
Komentarai (1)
Pažįstamų daug, o draugų mažai.

(Senovės kinų išmintis. Tūkstantis Li. Vilnius: Gamta. 2005, 31p.)
Balsuoti:
 4.8 (57)
Komentarai (1)
... gyvenimas ne visada duoda tai, ko nori - gyvenimas duoda tai, ko tau reikia. 

Balsuoti:
 4.6 (60)
Komentarai (5)
Kai visi galvoja tą patį, iš tikrųjų negalvoja nė vienas. 

(Ferrero, Bruno. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 365p.)
Balsuoti:
 4.9 (54)
Komentarai (1)
Žmogišką gerumą galima atrasti kiekviename žmoguje, taigi net ir toje grupėje, kurią visi norėtų pasmerkti. 

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 97p.)
Balsuoti:
 4.3 (61)
Komentarai (2)
Surasta: 5940
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis