Meilė

Mylimą žmogų turime suprasti. Jei meilė reiškiasi tik troškimu savintis tą, kurį mylime, ji nebus tikra. Jei galvojame tik apie save, jei paisome tik savo poreikių, o kito reikmes ignoruojame, mylėti nesugebėsime. Reikia labai įdėmiai žvelgti, kad pamatytume ir suprastume mylimo žmogaus poreikius, siekius ir kančias. Toks tikrosios meilės pagrindas. Kai tikrai supranti žmogų, meilės jam nenuslopinsi.  

Garsas ir šviesa turi skvarbos savybę, tad gali pasklisti labai toli; meilė ir atjauta irgi tai geba.  

Kaip myli mazochistinis žmogus? ... Jis dūsauja, kankinasi, rauda, bet jokiu būdu neperguli su mylimąja - anaiptol, jis ir čia susikuria dirbtinių sunkumų: išvažiuoja į kitą miestą, užsiverbuoja dešimčiai metų į Šiaurę, perleidžia mylimąją artimiausiam draugui. 

Meilė skirta ne tam, kad žmogui galutinai sutriktų nervų sistema, kad jis eitų skandintis. Meilė skirta pratęsti žmonių giminei. 

Tikra meilė iš pradžių atrodo kaip pokštas, bet baigiasi pernelyg rimtai ... 

Meilė kaip dviejų būtybių susiliejimas yra klaidinga romantikų idėja. Erotinio santykio patetiką sudaro tai, kad esama dviese ir kad kitas yra visiškai kitas.  

Rasti savo meilės priežastis yra lengviau galvojant ne apie mylimą žmogų, o pagalvojus apie žmones, kurių mylėti niekuomet negalėtume. 

Pagaliau meilė, pasak persų išminčiaus, tai liga, kurios nė vienas žmogus nenori išvengti. kas ja suserga, nesistengia pasveikti, kas nuo jos kenčia, nenori būti išgydytas. 

... kančia gimsta tada, kai trokštame, kad kiti mus mylėtų taip, kaip norime mes, o ne taip, kaip pati meilė turi pasireikšti - laisvai, nevaržomai. Meilė turi mus vesti ... 

Meilė - laukinė galia. kai stengiamės ją valdyti, ji mus sunaikina. kai stengiamės įkalinti, paverčia vergais. Kai mėginame ją suprasti, supainioja mus ir sutrikdo.
Ši galia yra žemėje tam, kad suteiktų mums laimės, kad priartintų mus prie Dievo ir prie mūsų artimo.