Būtis

... nėra tokio įvykio, nors ir koks menkas jis atrodytų, kuriame neglūdėtų visa pasaulio istorija su josios begaline priežasčių ir padarinių grandine. 

Mes lengvai susitaikome su tikrove, gal todėl, kad intuityviai jaučiame: niekas nėra tikra. 

Skirtybės kuria pusiausvyrą, o vienodumas ją suardo. Padėkite ant stalo dubenį su makaronais, bet be dešros, žirnių, krapų, pomidorų ir kukurūzų. Ir kas išeis? Dubuo šaltų, sulipusių, visiškai identiškų makaronų - ta vienalytė masė, belyčių lavonų rojus, žmogaus pralaimėjimas.
Skirtingas mąstymas yra išlikimo instinktas - dar daugiau - veržlumo ir narsos išraiška, trinties poreikis ir judėjimas į priekį.

... visata mane aprėpia erdve ir praryja kaip tašką; aš ją aprėpiu mąstymu. 

... Visatoje egzistuoja tik viena modifikuota substancija. 

Begalybės neviltis yra baigtinybės trūkumas.
...
Baigtinybės neviltis - begalybės trūkumas.

Šios žemės Kūrėjas pasiėmė patentą tiktai lapui ... Visas medis iš esmės – tai tik vienas lapas, o upės – dar didesnio lapo gyslos, išvagojusios žemę – tarp jų esantį minkštimą, kur miestai ir didmiesčiai – tai vabzdžių padėti kiaušinėliai.

Kai stoviu virš vabalėlio, šliaužiojančio tarp mišką nuklojusių pušies spyglių ir mėginančio pasislėpti nuo manęs, ir klausiu save, kodėl gi jis toks nusižeminęs ir taip slepiasi nuo to, kuris galbūt galėtų būti jo geradarys ir pranešti jam gerą žinią, tada pagalvoju apie dar didesnį Geradarį ir Protą, palinkusį virš manęs, žmogiško vabalėlio.  

Egzistencija yra nėščia ne tik šviesa, bet ir tamsa. 

Aš suprantu KAIP, aš nesuprantu KODĖL.