Kai tavo intelektas išsigaus iš iliuzijų tankymės, tapsi abejingas ir tam, ką girdėjai, ir tam, ką išgirsi.
(2 skyrius, 52 tekstas)
 


Paieška:

YouTube
Valstybė Visuomenė Tauta Žmonės

Civilizacija

Žmonės virto savo įrankių įrankiais. 

Balsuoti:
 4.4 (7)
Komentarai (0)
... civilizacija, gerindama mūsų namus, nepagerino žmonių, kurie turi juose gyventi. Ji sukūrė rūmus, bet ne taip paprasta sukurti taurius didikus ir karalius. 

Balsuoti:
 4.4 (7)
Komentarai (0)
Vadinamoje laukinėje būklėje kiekviena šeima turi savą pastogę, ne prastesnę už kitas, tenkinančią jos pagrindinius paprastus poreikius, tačiau, manau neperdėsiu, jei pasakysiu, kad nors paukščiai turi savo gūžtas, lapės - savo urvus, o laukiniai - savo vigvamus, šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje ne daugiau kaip pusė šeimų turi savo pastogę. Dideliuose miestuose ir didmiesčiuose, kur civilizacija itin ryški, tie, kurie turi savo pastogę, sudaro labai mažą dalį. 

Balsuoti:
 3.8 (5)
Komentarai (0)
Gamtoje viskas nukreipta į vienybę. Gamtos evoliucija įrodo, jog procesas, kai pasaulis virsta mažu visuotiniu kaimu, neatsitiktinis. Tai natūralus civilizacijos vystymosi bendros harmonijos link etapas. Galiausiai susiformuos viena sistema, kurios visos dalys, bendradarbiaudamos dėl bendrų interesų, bus susiję tarpusavyje. Taip teigia biologė Elizabet Satoris, Pasaulio išminčių tarybos narė. Tokijo simpoziumo paskaitoje ji aiškino, kad kiekvieną evoliucijos procesą sudaro individualizacijos, konfliktų ir konkurencijos etapai, kol galiausiai individai susivienija į bendrą harmoningą sistemą. 

(Laitmanas, Michaelis. Iš chaoso į harmoniją. Vilnius: Kabalos studijų centras. 2007, 34p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Noro mėgautis didėjimas žmoguje žadino būtinybę tobulinti tai, kas jau yra, ir išradinėti kažką naujo. Kuo didesni norai, tuo didesni poreikiai, todėl vystomas intelektas ir pasiekiamas aiškesnis suvokimas. Būtent nuolatinis noro mėgautis didėjimas stūmė mus pirmyn, inspiruodamas žmonijos vystymąsi per visą jos istoriją.
Iš pradžių žmogaus egoizmas pasireikšdavo tik būtinais kūniškais poreikiais – maisto, sekso, šeimos ir t. t. norais. Nuo senų senovės jie sudaro žmonijos pagrindą.
Tačiau žmogus gyvena visuomenėje ir todėl pradeda kelti sau aukštesnius socialinius siekius. Noras pasitenkinti turtais, garbe, valdžia ir šlove pakeitė žmoniją. Šie norai paskatino susiskirstymą į klases, hierarchijų bei naujų visuomeninių ekonominių struktūrų susikūrimą.
Vėliau žmogus panoro mėgautis žiniomis. Šitas noras pasireiškė mokslo, švietimo, auklėjimo, kultūros plėtra, kuri prasidėjo Renesanso epochoje, mokslinės revoliucijos laikais, ir tęsiama iki mūsų dienų. Masinis lavinimas ir visuomenės sekuliarizacija irgi buvo žinių noro, reikalaujančio pažinti supančią tikrovę, pasekmės. Mums nuolat reikia papildomos informacijos apie pasaulį, reikia viską žinoti, viską ištirti ir viską valdyti. 

(Laitmanas, Michaelis. Iš chaoso į harmoniją. Vilnius: Kabalos studijų centras. 2007, 18p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Palikę daugiaaukščių celių ir metro vagonų pasaulį, jie atrado poilsį ir ramybę nekalbių vyrų iš prerijų valstijų draugėje, mokančių branginti tylą, padėjusią jiems atgauti dvasinę pusiausvyrą po ilgų metų grūdinimosi Niujorko dėžutėse, narveliuose ir tuneliuose ... buvo tokių, kurie, sprendžiant iš akių, tikėjosi čia rasti Dievą... 

(Bredberis, Rėjus. Marso kronikos. Vilnius: Vaga. 1992, 93p.)
Balsuoti:
 3.6 (7)
Komentarai (0)
Jie mokėjo sugyventi su gamta. Jie per daug nesistengė atskirti žmogų nuo kitų gyvūnų. Štai kur mes padarėme klaidą, kai pasirodė Darvinas. Iš pradžių baisiai apsidžiaugėme ir apkabinome visus: ir Darviną, ir Hakslį, ir Froidą. Paskui staiga pastebėjome, kad Darvinas niekaip nesiderina su mūsų religija. Bent jau mums taip pasirodė. Bet juk tai kvaila! Užsigeidėme pastumti Darviną, Hakslį, Froidą. Jie nesidavė. Ir tada mes, puspročiai, puolėme griauti religiją. Ir mums puikiai sekėsi. Praradome tikėjimą ir pradėjome laužyti galvą - kame gyvenimo prasmė? Jeigu menas yra tik nepatenkintų geismų išraiška, jeigu religija yra savęs apgaudinėjimas, tai kam gi mes gyvename? Tikėjimas viskam surasdavo atsakymą. Bet, pasirodžius Darvinui ir Froidui, jis subankrutavo. Žmonių giminė kaip buvo paklydusi, taip ir liko.
- O marsiečiai, vadinasi, surado teisingą kelia? ...
- Taip. Jie mokėjo taip suderinti mokslą ir religiją, kad šie neneigė vienas kito, o atvirkščiai - vienas kitą turtino. 

(Bredberis, Rėjus. Marso kronikos. Vilnius: Vaga. 1992, 71p.)
Balsuoti:
 4.1 (10)
Komentarai (0)
Mes tik vaikėzai trumpomis kelnaitėmis, trikšmingi, nenuoramos, mes tik šūkaujam ir lakstom su savo raketiniais ir atominiais žaisliukais. Bet vien gražią dieną Žemė taps tokia pat kaip Marsas šiandien. Taigi, Marsas mus prablaivins. Tai pamoka apie civilizacijų raidą. Naudinga pamoka. 

(Bredberis, Rėjus. Marso kronikos. Vilnius: Vaga. 1992, 60p.)
Balsuoti:
 3.8 (6)
Komentarai (0)
Mes, žemiečiai, tiesiog talentingai mokame griauti visa, kas gražu ir didinga. Jeigu mes neatidarėme karštų dešrelių parduotuvės Egipte, Karnako šventovės griuvėsiuose, tai vien dėl to, kad jie toli nuo didžiųjų kelių ir komercinės veiklos ten neišvystysi. 

(Bredberis, Rėjus. Marso kronikos. Vilnius: Vaga. 1992, 59p.)
Balsuoti:
 4.1 (9)
Komentarai (0)
... visas mūsų civilizacijos niekšiškumas ir žiaurumas matuojamas ta kvaila aksioma, kad laimingos tautos neturi istorijos. 

(Kamiu, Albertas. Laiminga mirtis. Vilnius: Baltos lankos. 2007, 48p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 48
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis