Voldenas, arba gyvenimas miške

Kartais girdėti samprotaujant, kad klasikos studijavimas galiausiai užleisiąs vietą moderniesiems ir praktiškiesiems mokslams, tačiau žingeidus protas visuomet sieks klasikos, kad ir kokia kalba ir kaip seniai ji būtų parašyta. O kas yra klasika, jei ne užrašytos kilniausios žmogaus mintys? Klasikai yra vieninteliai išlikę orakulai ir jie turi tokius atsakymus į pačius šiuolaikiškiausius klausimus ... 

Puiku sugebėti nutapyti kokį ypatingą paveikslą arba iškalti skulptūrą ir šitaip sukurti kelis gražius daiktus; tačiau moraliniu požiūriu kur kas šlovingiau būti skulptorium ir tapytoju tos aplinkos, kurioje pats gyveni. Paveikti dienos kokybę - štai aukščiausias visų menų.  

Prieš išpuošiant mūsų namus gražiais daiktais, reikia nuvalyti jų sienas, išvalyti mūsų gyvenimą ir padėti pagrindu gražų gyvenimo būdą bei tvarką ... 

Žmonės virto savo įrankių įrankiais. 

Vienos klasės prabangą atsveria kitos skurdas. 

... civilizacija, gerindama mūsų namus, nepagerino žmonių, kurie turi juose gyventi. Ji sukūrė rūmus, bet ne taip paprasta sukurti taurius didikus ir karalius. 

Vadinamoje laukinėje būklėje kiekviena šeima turi savą pastogę, ne prastesnę už kitas, tenkinančią jos pagrindinius paprastus poreikius, tačiau, manau neperdėsiu, jei pasakysiu, kad nors paukščiai turi savo gūžtas, lapės - savo urvus, o laukiniai - savo vigvamus, šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje ne daugiau kaip pusė šeimų turi savo pastogę. Dideliuose miestuose ir didmiesčiuose, kur civilizacija itin ryški, tie, kurie turi savo pastogę, sudaro labai mažą dalį. 

Šiandien esama filosofijos profesorių, bet ne filosofų. Tačiau nuostabu mokyti, jei kartą buvo nuostabu gyventi. Būti filosofu - tai ne vien subtiliai galvoti ir netgi įkurti mokyklą, bet taip mylėti išmintį, kad gyventum pagal jos reikalavimus - paprastai, nepriklausomai, didžiadvasiškai ir atsakingai. Tatai reiškia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai spręsti kai kurias gyvenimo problemas. 

Didžiuma prabangių dalykų ir vadinamųjų gyvenimo patogumų ne tik nėra būtini, jie yra tikros kliūtys žmonijos pažangai. Kalbant apie prabangą ir patogumus, tai išmintingiausieji visuomet gyveno paprasčiau ir skurdžiau nei vargšai. Niekas nebuvo išoriškai tokie neturtingi, o vidujai tokie turtingi kaip senieji Kinijos, Indijos, persijos ir Graikijos filosofai. 

Dirbantis žmogus faktiškai neturi laiko kasdieniam savo asmenybės pajautimui, jis net neįstengia palaikyti žmogiškų ryšių su kitais žmonėmis - jis netektų savo vertės darbo rinkoje. Jis neturi laiko būti kas nors kitas, tik mašina. kada gi jis gali prisiminti esąs nemokša, - o tai būtina jo augimui, - jei jam reikia taip dažnai vartoti savo žinias. prieš teisdami jį, turėtume kartais nemokamai jį pamaitinti, aprengti, pastiprinti. Puikiausi mūsų prigimties požymiai it vaisių žiedai gali būti išsaugoti tik subtiliai juos puoselėjant. Deja, mes taip nesielgiame nei savo, nei kitų atžvilgiu.