Dievas

Visa, kas pasaulyje regima, nerodo nei visiško dievybės nebuvimo, nei jos akivaizdumo, bet rodo besislepiančio Dievo esatį. Viskas tuo paženklinta. 

Yra trejopai nusiteikusių žmonių: vieni tarnauja Dievui, būdami jį radę; kiti mėgina jo ieškoti, būdami Dievo neradę; treti gyvena nei jo ieškodami, nei būdami radę. Pirmieji yra protingi ir laimingi, paskutinieji - kvaili ir nelaimingi, viduriniai - nelaimingi ir protingi. 

... neigti atsitiktinumą dar nereiškia įrodyti aukščiausios esybės buvimą, nes gali būti dar kas nors, kas nėra nei atsitiktinumas, nei Dievas ... 

Žmogui gali atrodyti, kad būti Dievo akivaizdoje nepakenčiama - būtent todėl, kad žmogus negali sugrįžti į save, negali tapti savimi. 

Vieną dieną žmogus paklausė šeicho apie kelius, vedančius Dievo link. Šis atsakė:
- Kelių Dievo link yra tiek, kiek sukurta būtybių, bet pats trumpiausias ir lengviausias - tarnauti kitiems, nevarginti kitų ir padaryti kitus laimingus. 

Loginiame pažinime mes suvokiame Dievą tiktai kaip metafizinį būtybių buvimų pateisinimą. Religiniame pergyvenime Jis mums apsireiškia kaip neišsemiama Būties Pilnybė, kaip Asmeninė Tikrovė, nepaprastai aukštesnė už žmogų, tačiau sykiu prie jo pasilenkianti, jį pakelianti ir išgananti. 

Spėjimą ir žinojimą, kad Dievas yra, žmogus semia savu protavimu iš aplinkui jį esančio pasaulio, kuris neturi savyje pakankamo pagrindo būti ir todėl reikalauja Kito, kuris būtų pašaukęs į buvimą ir kuris jį šiame buvime išlaikytų. 

... žmogus neapkenčia s_a_v_o Dievo kritikos. 

... ar žmogus sukūrė dievą, ar dievas žmogų? 

Ne visi tiki Dievą, tačiau visi trokšta liesėti.