Šeima

... Nereik užmiršt,
Kad vyrai ne dievai; todėl nelaukim
To dėmesio iš jų, kurį mums rodė
Tada, kai sužadėtiniai dar buvo. 

O ką galima pasakyti [tiems] ... kurie dėl įvairių priežasčių negali sukurti šeimos? Pradžioje daugelis jaučiasi vieniši, nuskriausti ir pamesti, matydami aplinkui tiek daug laimingų šeimų. Jeigu jiems neskirta šeimyninė laimė ar gali ... pasiūlyti ką nors vertinga ir tvirta, kas, kaip ir šeimyninis gyvenimas, teiktų jiems pasitenkinimo? Taip! Tereikia šito norėti. Apsupti būrio draugų, jie, vienišiai, tariant jų pačių žodžiais, visiškai užmiršta savo vienatvę. Kartu su kitais vyrais ir moterimis jie gali atsidėti idėjoms, žmonėms ir kūrybiniams planams. Neturėdami šeimyninių įsipareigojimų, jie gali dalyvauti tokioje veikloje, kuri šeimos žmonėms neįmanoma. Mums kasdien tenka matyti, kaip jie atlieka daugybę naudingų darbų, jausdami didžiulį pasitenkinimą. 

Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra paneigęs tikėjimą ir blogesnis už netikintį!
(5:8) 

Kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka. Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tegul jo nepalieka. Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama tikinčiu vyru. Antraip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi. Bet jei netikintis nori skirtis, tegul atsiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas yra mus pašaukęs santaikai.
(7:12-15) 

Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikintų su vyru; taip pat ir vyras tegul nepalieka žmonos.
(7:10-11) 

Gerai daro vyras, neliesdamas moters. Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena tegul turi sau vyrą. Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. Nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.
(7:1-5) 

Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus,
nėra didesnio pykčio už moters pyktį.
Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau,
negu su pikta moterimi.
Moters piktumas pakeičia jos išvaizdą
ir padaro ją kaip apkartusią mešką.
Kai jos vyras sėdasi prie stalo su kaimynais,
jis negali susilaikyti nuo karčių atodūsių.
Moters piktumui neprilygsta joks kitas piktumas;
teištinka ją nusidėjėlio likimas!
Kaip kopimas smėlėtu šlaitu senoms kojoms,
taip besiplūstanti žmona tyliam vyrui.
Nebūk moters grožio apgautas,
netrokšk moters dėl jos turtų.
Būna pykčio, įžūlumo ir didelės gėdos,
kai žmona turi išlaikyti savo vyrą.
Apkartusi širdis, niūrus veidas, širdgėla –
visa ateina iš piktos žmonos.
Nuleistos rankos, drebantys keliai –
nuo vyrui laimės neteikiančios žmonos.
Nuodėmė prasidėjo su moterimi,
per ją visi mirštame.
Neleisk vandeniui išsilieti
ir piktai žmonai liežuvio paleisti.
Jeigu ji nesielgia, kaip tu liepi,
atskirk ją nuo savęs.
(25:15-26) 

Nebūk pavydulingas savo mylimai žmonai,
kad neišmokytum jos tau pikta daryti.
(9:1) 

Kai vyras yra neseniai vedęs, jis nei į kariuomenę eis, nei jam bus pavesta bet kokios pareigos. Atleistas vieneriems metams jis liks namie nešti džiaugsmo žmonai, kurią yra vedęs.
(24:5)

Argi ne tas pats vienas Dievas ją sukūrė? Jo yra ir kūnas, ir dvasia. Ir ko tas pats vienas Dievas trokšta? Dievo duotų palikuonių. Taigi pažvelkite į save ir neleiskite nė vienam tapti neištikimam savo jaunystės žmonai. Aš nekenčiu skyrybų, – kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, – ir dangstymosi smurtu tarsi drabužiu, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. Taigi atkreipkite dėmesį į save ir nebūkite neištikimi.
(2:15-16)