Saviugda

Sakyčiau, valios ugdymas turėtų būti vienintelis ir tvirtas jo troškimas. Bet jis tai privalo daryti be jokios jėgos ir be jokio žmogaus pagalbos. 

Jei gali ką nors greitai padaryti ... dar nereiškia, kad gali tą padaryti lėtai. Norint ką nors daryti greitai, reikia pradėti to mokytis lėtai. Privalai priversti save neskubėti. Greitumas ateis savaime. Viską, ką moki daryti lėtai, po kurio laiko mokėsi padaryti greitai. 

Bemintis protas niekur nesutelktas. Jis nėra kaip medis ar akmuo. Kai nėra vietos, kurioje sustojama, tai yra bemintis protas. Kai jis sustoja, vadinasi, mintyse kažkas yra. Kai mintyse nėra nieko, tai vadinama beminčiu protu. Taip pat tai nėra mąstymo, nėra minties būsena.
Kai bemintis protas gerai išvystytas, jis neapsiriboja jokiu daiktu ir nepasigenda jokio vieno daikto. Jis lyg savyje tekantis vanduo. Tai tampa priimtina, kai ateina laikas. 

Jei galva pilna minčių, net besiklausydamas kito sakomų žodžių, vis tiek jų visiškai negirdėsi. Taip yra ... todėl, jog kažkas užima tavo protą. Tas kažkas yra mintys. Jei jas išleistum iš galvos, tavo protas taptų bemintis, jis veiktų tada,kai reikia, ir veiktų tinkamai.
Protas, kuris galvoja, kaip atsikratyti minčių, yra užimtas tuo galvojimu. Jei apie tai negalvosi, protas pats atsikratys tų minčių ir pats taps bemintis. 

Paverskite tai slaptu savo nusistatymu – kad ir ką pamatyčiau ar išgirsčiau, mano mintys nesustos vienoje vietoje. 

Turime būti kaip lotosas, kuris nėra suteptas purvo, iš kurio auga. Net sakydami, jog purvas yra, mes neprivalome juo teptis. Taip protas taps lyg nublizgintas kristalas – jis liks švarus net įmestas į purvą. Galės klajoti, kur panorėjęs.  

Ne bėgimas nuo troškimų, o beaistrės tiesos buvimo suvokimas yra kelias.  

Visuose dalykuose jis bus viršesnis už kelionės draugus, vadinasi, jog jam žemėje nebus lygių, jis taps toks, kaip Šakjamunis, kuris yra sakęs: „tiek aukštai danguje, tiek ir žemėje, aš vienintelis esu Pagerbtas.“
[Pasakojama, jog kai Šakjamunis gimė, jis žengė po septynis žingsnius visomis keturiomis kryptimis, pakėlė dešinę ranką į dangų ir padeklamavo šią frazę]
Ar norėtum tai pasiekti? Vaikščiodamas, sustodamas, sėdėdamas ar gulėdamas, kalbėdamas ir tylėdamas, gerdamas arbatą ar valgydamas ryžius – niekada neapleisk pastangų, greitai išsirink tikslą ir tyrinėk viską aplinkui: ateinančius ir išeinančius. Tada turėtum imti žvelgti į daiktus tiesiai. Bėgant mėnesiams ir metams, tai ims atrodyti lyg šviesa, pati savaime sužibusi tamsoje. Tuomet įgysi išminties be mokytojo ir paslaptingų gebėjimų, net nesistengdamas jų ugdyti. Tik tokiu metu tu neatitolsi nuo realybės, tačiau peržengsi jos ribas. Aš tai vadinu vardu Taja.
...
Niekada neapleisk pastangų, greitai išsirink tikslą ir tyrinėk viską aplinkui: ateinančius ir išeinančius. Tada turėtum imti žvelgti į daiktus tiesiai. Vadinasi, niekada neturėtum būti nerūpestingas ar aplaidus, kad ir ką bedarytum, bei laikas nuo laiko turi nepamiršti atsigręžti į save. Turėtum kuo greičiau išsiaiškinti tikslą ir pastoviai mąstyti apie priemones jam pasiekti. Visada eik tiesiai pirmyn, manyk, jog tai, kas gera, išties gera, o tai kas bloga, išties bloga. Stebėk šiuos dėsningumus visur ir visada.
...
Aš tai vadinu vardu Taja. Taja – tai vardas, kilęs iš senovės Kinijos. Jis reiškia kardą, neturintį lygių pasaulyje ... Žmogui, įgavusiam tokią galią, jau nebeturės įtakos nei didžiulių armijų vadai, nei šimtų tūkstančių priešų jėga ... Taip aš vadinu paslaptingųjų gebėjimų galią – kardas vardu Taja. 

Skaitymas be meilės, žinios be pagarbos, išsilavinimas be atsidavimo yra viena sunkiausių nuodėmių dvasiai. 

Su kūnišku išlepimu ir suglebimu koja kojon žengia ir dvasinis ištižimas.