Diatribės

... visos blogybės atsiranda iš nedėkingojo, iš jo išauga kiekviena didelė piktadarystė.

... greitas pasmerkėjas pasmerkia beveik noriai, per smarkus baudėjas baudžia beveik neteisingai.

Pirma išmėgina daugelį būdų, galinčių pašaukti atgal svyruojančią, blogyje tarpstančią prigimtį. Kai viskas apverktina, bando aukščiausias priemones. Niekas nereikalauja mirties bausmės, neišnaudojęs visų vaistų.

Neužmušinėtume net kandančių ar smogiančių gyvačių bei vandens angių, jei galėtume prijaukinti ar padaryti nepavojingas ir mums, ir kitiems. Taigi ir žmogui skirkime atpildą ne todėl, kad nusidėjo, bet kad nenusidėtų, kad bausmė būtų susijusi ne su praeitimi, o su ateitimi. Įstatymas ne rūstauja, o apsaugo.

Baudžiančiam jokiu būdu netinka pykti, nes bausmė padeda pataisyti nusikaltėlį, jei paskiriama apsvarsčius.

Pametusį taką klajūną geriau atvesti į tikrąjį kelią negu iš jo išstumti.

... bausmės tuo labiau taiso žmones ir esti didesnis pavyzdys, kuo labiau žinomos.

Jei į paskutinę dieną žvelgi ne kaip į bausmę, o kaip į gamtos dėsnį, ir vieną kartą išmetei iš širdies mirties siaubą, jokio daikto baimė nedrįs į ją įžengti.

... protas, kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti.

Aistros gimsta, auga, plečiasi štai kaip. Pirmasis judesys yra nevalingas, tai tarsi pasiruošimas aistrai ir tam tikra grėsmė. Antrajam būdingas neatkaklus noras: tai - mintis, jog reiktų keršyti, nes esu įžeistas, arba aną reiktų nubausti, nes nusikalto. Trečias judesys jau yra nevaldomas, jis nori keršyti ne todėl, kad reikia, bet todėl, kad pergalėjo protą. Ano pirmojo sielos postūmio protu negalime išvengti, kaip ir kitų anksčiau minėtų kūnui būdingų dalykų: neįmanoma nežiovauti kitiems žiovaujant, neįmanoma neužsimerkti staiga prikišus prie akių pirštus. Šito protas negali nugalėti, galbūt tik pripratimas ir nuolatinė savistaba įstengia sumažinti. O antrasis, sąmoningai gimęs judesys, sąmoningai ir pašalinamas.