Diatribės

Norėdamas, kad dalykas būtų malonus, padaryk jį retą. Kam gi patinka gauti įprastą dovaną.

Teikiant geradarystę, tegul bus laikomasi visuotinės nuostatos: atsižvelgiama į laiką, vietą, asmenis, nes kartais tie patys dalykai esti malonūs, kartais - ne. Daug palankiau priimama, kai duodame tai, ko kitas neturi, negu tai, ko yra pertekęs, ko seniai ieško ir neranda, negu tai, ką mato visur. Dovanos tegu bus ne brangios, bet retos ir išrankios, reikšmingos net turtuoliui. Pavyzdžiui, paprasti obuoliai, į kuriuos po keleto dienų niekas nebežiūrės, pradžiugina, jei įteikiami anksčiau prinokę. Pagarboje bus ir tai, ko niekas kitas nėra davęs ar ko mes niekam kitam nesane davę.

Jei turime teisę spręsti, ypač rinkimės išliksiančias geradarystes, kad dovanos būtų kuo mažiau mirtingos.

Žiūrėkime, kokios dovanos teiktų daugiausiai malonumo, su kokiomis jų turėtojas dažniausiai susidurs, kad kiekvieną sykį, kai bus su jomis, mintyse būtų ir su mumis.

... mokykimės ramiai būti skolingi už geradarystes ir laukti progos atsirteisti, o ne dirbtinai ją sukurti. Neužmirškime, jog geismas kuo skubiau išsilaisvinti nuo įsipareigojimo yra nedėkingumo savybė. Mat niekas mielai neatlygina to, už ką nenoromis jaučiasi skolingas, ko širdis netraukia pas save laikyti, ką vadina našta, o ne dovana.

Puikus, didžiadvasio vyro tikslas yra tol pakęsti nedėkingąjį, kol jį padarysi dėkingą. Šis išskaičiavimas tavęs neapgaus. Ydos pasiduos dorybėms, jei neskubėsi jų nekęsti.

Skųsdamasis netapsiu vertas didesnių dovanų, o tik nevertas duotųjų.

Dabar pažiūrėkime, kas labiausiai padaro žmones nedėkingus. Tai daro arba perdėtas gėrėjimasis savimi ir mirtingiems įgimta žavėjimosi yda, arba godumas, arba pavydas.

... nieko nesiimkite, dėl ko, akimirksniu gavę, galėtumėte stebėtis, jog pavyko.

... dažnai neišsipildo norai žmogaus, kuris imasi ne to, kas lengva, bet nori, kad lengva būtų tai, ko ėmėsi. Prieš ką nors pradėdamas pasverk ir save, ir reikalą, ir priemones.