Diatribės

Visi išminties veikalų autoriai moko, kad kai kada gera daryti reikia viešai, kai kada - slapta. Viešai dovanotina tai, kas teikia garbės: karo apdovanojimai, garbingos pareigos bei visa kita, kam garsas prideda grožio. ir, priešingai, visa, kas neiškelia, nedaro žmogui garbės, o pagelbsti silpnam, nuskurėliui, apjuodintam, reikia duoti tylomis. Apie tai turi žinoti tik tie, kam padedama.

Bet kam teikiama geradarystė nėra maloni niekam.

Svarbu, ne kas padaroma ar duodama, bet kaip nusiteikus, nes geradarystės esmė glūdi ne atliktame poelgyje ar daikte, bet davėjo ar darytojo širdyje.

Trapu yra visa, ką turime, į ką žvalgomės, prie ko prisvilę mūsų geismai. Likimas ir skriauda gali juos atimti iš mūsų, o geradarystė išlieka ir netekus ją išreiškiančio daikto. Mat ji yra teisingas poelgis; jokia jėga negali jo atšaukti.

Geradarystės negalima paliesti ranka, čia viską atlieka širdis. Didelio skirtumo esama tarp daiktinės geradarystės išraiškos ir geradarystės. Nei auksas, nei sidabras, nei kiti didžiai vertinami dalykai nėra geradarystė. Geradarystė yra teikiančiojo nuostata. Neišmanėliai pabrėžia vien tai, kas matoma, kas perduodama ir patenka kito nuosavybėn, mažmožiu laikydami tikrąjį brangumyną ir vertingumą.

Geradarystes praras tas, kuris greitai patikės jas praradęs. O dovanojąs toliau padaro svaresnes ir pirmąsias, išskelia dėkingumą ir iš kietos bei užmaršios širdies. Kai dovanų bus daug, nedėkingasis nedrįs pakelti akių. Kad ir kur pasuktų bėgdamas nuo savo atminties, tegul visur mato tave: apjuosk jį svo geradarystėmis.

Tramdytojai ramiai liečia liūtų snukius, pašaras laukinius dramblius paverčia vergiškai paklusnius; nuolatinės, nepaliaujamos dovanos nugali net nesugebančias geradarysčių suvokti ir įvertinti būtybes. Jis neatsidėkojo už pirmąją geradarystę? Už antrąją padėkos. Užmiršo abi? Trečioji primins pamirštąsias.

Ar didingas būtų naudos darymas daugeliui, jei niekas neapviltų?

Atkaklus gerumas nugali bloguosius, niekas nėra tokios užkietėjusios ir priešiškos meilei širdies, kad nemylėtų gerųjų, net juos skriausdamas.

Apie dovaną užsimenantis žmogus reikalauja jos atgal.