Laikas
Ne tiek žmogus gyvena laike, kiek laikas gyvena žmoguje kaip jo egzistavimo forma.
(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 180p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tą naktį ore kvepėjo Laiku. Jis šyptelėjo ir susimąstė. O kuo iš tikrųjų kvepia Laikas? Dulkėmis, laikrodžiais, žmonėmis. O jeigu laikas girdimas, tai kaipgi jis skamba? Jis - vanduo, čiurlenantis tamsioje uoloje, šaukiantys balsai, žemė, byranti ant tuščios dėžės dangčio, lietus. Eikime dar toliau ir paklauskime, kaip Laikas atrodo? Jis - sniegas, tyliai krentantis į juodą šulinį, senovinis begarsis filmas, kuriame šimtas milijardų veidų lyg naujametiniai balionai krenta žemyn, krenta į nebūtį. Tai va kaip Laikas kvepia, atrodo ir skamba.
(Bredberis, Rėjus. Marso kronikos. Vilnius: Vaga. 1992, 86p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mums stinga laiko būti savimi. Mums jo užtenka tik būti laimingiems.
(Kamiu, Albertas. Laiminga mirtis. Vilnius: Baltos lankos. 2007, 42p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vergilijus niekuomet nesako, kad dienos "eina", bet kad "bėga", nes tai - pats greičiausias bėgimas iš visų ...
(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 434p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ar galėtum nurodyti man žmogų, kuris brangintų laiką, kuris vertintų dieną, kuris suvoktų, jog kasdien miršta?
(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 5p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didelė - nieko nedarant, o visas gyvenimas - darant ne tai, ką reikia.
(Seneca, Lucius Annaeus. Laiškai Lucilijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 5p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visa kas teka, įteka, išteka, visa kas turi savo potvynius ir atoslūgius; visi reiškiniai randasi ir išnyksta; švytuoklės svyravimai pasireiškia visame kame; svyravimų riba į kairę yra svyravimų riba į dešinę; ritmai kompensuojasi.
(Trys Įšventintieji. Kibalionas. Kaunas: Nesvis. 2002, 90p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Juo ilgiau laukėme, juo nuostabesnis darėsi laukiamasis svečias.
(Rilke, Rainer Maria. Pasakojimai apie gerąjį Dievą. Vilnius: Ardor. 2000, 90p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
- Ką mes suvokiame kaip pavasarį, Dievui atrodo kaip trumpa virš žemės švystelėjusi šypsena. Žemė tada atrodo lyg kažką prisimenanti, vasarą ji visiems apie tai pasakoja, paskui pasidaro protingesnė ir pasineria į didelę rudens tylą, kurioje atsiveria vienišiems. Jei sudėtume visus mano ir jūsų pergyventus pavasarius, jų nepakaktų užpildyti vieną Dievo sekundę. Kad Dievas pastebėtų pavasarį, jis - pavasaris - negali likti medžiuose ir pievose, jis turi kažkaip įsigalėti žmoguje, nes tada jis, galima sakyti, vyksta ne laike, bet greičiausiai amžinybėje ir Dievo akivaizdoj.
(Rilke, Rainer Maria. Pasakojimai apie gerąjį Dievą. Vilnius: Ardor. 2000, 53p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Aš noriu šią dieną tinkamai praleisti ir ją, kaip ypatingą, įrašyti į savo gyvenimo istorijos lapus. Ar pareiga reikalauja, ar ne, ši diena vistiek turi būti pažymėtina. Ji mano gyvenime turi būti ta diena, kurią aš būsiu atlikęs vertingą darbą.
(Marden, Orison Swett. Kelias į pasisekimą. Liktarna. 129p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |