Kultūra
Svarbus kultūros psichologijos teiginys sako, kad kiekviena kultūra ugdo ypatingą kompetenciją tam tikrais žmogiškosios būties klausimais, tačiau nė viena kultūra negali būti kompetetinga visose srityse.
(Haidt, Jonathan. Laimės hipotezė: dešimt geriausių idėjų iš praeities, kaip tapti laimingam. Vilnius: Metodika. 2011, 248p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kaip tobulinama kultūra? Koks yra devianto daromas teigiamas poveikis? Žinome, kad kultūra negali žengti į priekį ar tobulėti be deviantų. Kodėl jų niekas netyrinėja rimčiau? Kodėl jie paprastai laikomi patologiniais? Kodėl ne sveikais?
(Maslow, Abraham H.. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa. 2006, 332p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iš visos šitos minios išsiskyrė tik keletas aukštesnio intelektualinio lygio berniukų ... likusieji tiktai palaipsniui ir nepaprastai iš lėto pasisavindavo žmogiškosios kultūros laimėjimus, ir tuo lėčiau, juo mes buvome neturtingesni ir alkanesni.
(Makarenka, Antonas. Pedagoginė poema. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1950, 85p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Plačiai apibendrinus galima teigti, jog šiandien mes gyvename tekstocentristinės kultūros pasaulyje. Tai reiškia, kad kiekviena kultūrinė iniciatyva realiai save reprezentuoja tik teksto pavidalu. Kultūra galutinai legitimuojama, kai ji pateikiama ir užfiksuojama kaip tekstas tarp kitų tekstų. Labiausiai vykusiu laikomas toks tekstas, kuris susilaukia daugiausiai tokių pat tekstinių atsiliepimų, nuorodų bei komentarų. Tekstas gyvena kaip savo paties aidas, kaip besidauginančios citatos, interpretacijos ir kritinės pastabos ... Tai, kad visa šiuolaikinė kultūra yra tekstocentristinė, kad kritinės intencijos visiškai sutekstinamos,kad politinė valia įkūnijama tik spaustuvių produkcijoje, - visa tai irgi parodo tam tikrą civilizacijos sulaukėjimo ir impotentiškos degradacijos lygį. Žodžiai, žodžiai, žodžiai...
(Brener, Alexander ir Schurz, Barbara. Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje. Kaunas: Kitos Knygos. 2008, 100-102p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Šiuolaikiniai kultūros aparatai visiškai atgyvenę! ... Švietimas turi būti radikaliai reorganizuotas! Mūsų mokslas mus luošina ir daro iš mūsų tamsuolius!
(Brener, Alexander ir Schurz, Barbara. Ką daryti? 54 kultūrinio pasipriešinimo valdžiai technologijos vėlyvojo kapitalizmo epochoje. Kaunas: Kitos Knygos. 2008, 24p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kultūroje visuomet slypi galimybė išlaisvinti žmogų, padėti susigaudyti gyvenime, galimybė ugdyti skonį, distanciją, pasitikėjimą savimi ir kritiškumą. Kultūra yra žmogaus universalumas, lankstumas, atvirumas kaitai ir laisvei. Ji ugdo žmonių kūrybines galias, lavina skonių įvairovę. Dažniausiai tai yra net ir ne kažkoks konkretus rezultatas. Tai procesas, būsena, refleksija. Jei norite, tai - trūkumo jausmas.
(Degėsys, Liutauras. Prisiminimų prisiminimai. Vilnius: Alma littera. 2010, 110p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iš tikro kultūros kūrinys yra žmogaus dvasios - jo idėjų, jo pergyvenimų, jo jausmų, jo meilės ir kančios, jo troškimų ir ilgesių - objektyvacija. Įmedžiagindamas savo dvasią, žmogus ją tarsi sulaiko nuo praėjimo ir palieka amžių amžiams.
(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 190p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmonijos palikimą išsaugai ne priversdamas išklausyti save, o išlikdamas sveiko proto.
(Orwell, George. 1984-ieji. Kaunas: Jotema. 2007, 39p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mat kiekvienas klasikinės kultūros veiksmas yra moralės išraiška, į veiksmą sutelktas žmogaus elgesio prototipas.
(Hesė, Hermanas. Stiklo karoliukų žaidimas. Vilnius: Vaga. 1984, 30-31p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kiekvienas protingas veiksmas, kuriuo siekiama padaryti galą kultūrai, kaip žinome, ją tik prikelia naujam gyvenimui.
(Baudrillard, Jean. Simuliakrai ir simuliacijos. Vilnius: Baltos lankos. 2002, 81p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |