Žmogus

... žmogaus negalima nagrinėti atskirai nuo jo santykių su jį supančia socialine aplinka ... Ištraukus žmogų iš jo įprastos socialinės aplinkos ir perkėlus į kitą, jis taps kitokiu žmogumi. Tai gali paliudyti kiekvienas, kuris ilgiau gyveno tolimesnėje užsienio šalyje. 

Dievas sukūrė angelus iš proto, bet be geidulių, gyvūnus iš geidulių, bet be proto, o žmoniją iš proto ir geidulių. Tad kai žmogaus protas įveikia geidulius, jis yra geresnis už angelą, bet kai jo geiduliai nugali protą, jis yra blogesnis už gyvulį.

Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Savo nelaimei, žmogus kūrė save pagal save. Ši puikybė nugramzdino žmoniją į vargų jūrą. Dievas yra didžiausias alchemikas. Jo akivaizdoje visa geležis ir purvas virsta gryniausiu auksu. Lygiai taip pat ir visas blogis virsta gėriu. 

... būti žmogumi reiškia būti giminingam dievybei.

Žmogus yra raktažolių, angies, medžio anglies, nuodingųjų žagrenių ir Rytų Indijos dramblinių utėlių giminaitis. 

Taigi gamta pastatė mus žemiau gyvulių, kad geriau išryškintų stebuklus, kokius daro auklėjimas, nes tiktai jis prilygina mus gyvuliams ir netgi padaro pranašesnius už juos. 

Nors žmogus pranašesnis už gyvulius, vis dėlto jam yra tik garbė priklausyti tai pačiai klasei, kaip ir jie. Tiesą sakant, iki tam tikro amžiaus jis yra didesnis gyvulys negu jie, nes gimdamas turi mažesnį instinktą.
Koks gyvulys nugaištų iš alkio pieno upėje? Tiktai žmogus. 

Mes mąstome ir esame dori žmonės tik tada, kai būname gerai nusiteikę ir žvalūs; viskas priklauso nuo to, kaip dirba mūsų mašina. 

Būti žmogumi yra ne tas pat, kas būti gyvuliu, kur pavienis [narys] visuomet mažiau negu rūšis. Nuo kitų gyvulių rūšių žmonės išsiskiria ne tik tais įprastai paminimais pranašumais, o kokybiškai išsiskiria tuo, kad individas, pavienis individas yra daugiau negu rūšis. 

Žmogus yra būties langas, pro kurį matyti Dievas.