Titano Sirenos

Toks yra mūsų gyvenimas - didžiulės tuštumos ir trumpi sąmonės plykstelėjimai mūsų smegeninėje, o protarpiais - akinantys baisaus skausmo žaibai, jei darome ką nors ne taip... 

... žmogus niekad nesusimąsto ir nieko aplink nepastebi, kol jam puikiai klojasi. O ir kuriem galam? 

Žinok, netgi paskutiniam dvasnai darosi koktu gyventi nesuvokiant, kuriem velniam viso to reikia. 

... aiškinti žmonėms, kokioje žiaurioje ir negailestingoje Visatoje jie gyvena, - sunkus ir nedėkingas darbas.

Bet štai galiausiai išorybė neteko iš piršto laužto savo žavesio.
Tiktai vidaus platybės dar liko nepalytėtos.
Tiktai žmogaus siela plytėjo tarsi kokia terra incognita.
Prasidėjo išminties ir dorybės laikai. 

DABAR kiekvienas kvailys žino, kaip surasti gyvenimo prasmę pačiame savyje.
Tačiau žmonijai ne visada taip puikiai klojosi. Dar prieš kokį šimtą metų vyrai ir moterys nevaliojo taip lengvai įveikti slaptųjų užraktų savo viduje.
Jie net nebūtų galėję išvardinti nė vienos iš penkiasdešimt trijų sielos prieigų.
Tai buvo paskubomis sukurptų religijų klestėjimo metas.
Žmonija, nepastebėdama prasmės, slypinčios kiekvieno žmogaus gelmėse, nuolat žvalgėsi į išorę ir per amžius veržėsi tik tenai. Šitaip darydama ji tarėsi pažinsianti, kas ir dėl ko sukūrė pasaulį.