Mes žymiai labiau pasmerkiame mažiausią žmonių neištikimybę mums, negu didžiausią jų neištikimybę kitiems.  
Larošfuko, Fransua de
 


Paieška:

YouTube

Etika, 7-9 klasėms

Darbas yra tai, be ko žmonija negalėtų gyventi, tačiau visais laikais žmonės stengėsi savo darbą palengvinti. Ir visai ne iš tingėjimo, o todėl, kad norėjo kuo greičiau ir geriau patenkinti savo poreikius. Darbas buvo tai, kas išlaisvino žmones, - darbo dėka žmonės ėmė geriau maitintis, šilčiau rengtis, greičiau ir toliau keliauti, Tobulėjant darbo priemonėms trumpėjo darbo laikas, todėl žmonėms likdavo daugiau laisvo laiko - menui, kultūrai, religijai, moralei, mąstymui, poilsiui, tobulėjimui. Tik vergovinėse visuomenėse buvo skelbiama, kad viso žmogaus gyvenimo vienintelis tikslas yra darbas, kad žmogaus paskirtis yra ne gyventi, o dirbti ... Tačiau visa žmonijos istorija rodo, kad civilizacijos pažanga - tai darbo mažėjimas, o ne didėjimas ... Kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo mažesnė jos gyventojų dalis turi dirbti, tuo mažiau joje nekvalifikuoto, juodo, žmogų žeminančio darbo. 

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Norint išspręsti konfliktą, dalyviai turi laikytis šių taisyklių: pripažinti kitų teises, gebėti išklausyti priešininko poziciją ir bandyti jį suprasti, sukaupti dėmesį į konflikto esmę, o ne į priešininko asmenybę, atsiprašyti, jei buvo neteisūs, nevartoti provokuojančių žodžių ar kaltinimų, ieškoti demokratiškų konflikto sprendimo būdų. 

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Valia yra visų vykstančių psichikos procesų pagrindas, centras. Tai savotiška ašis, be kurios negali būti nei charakterio, nei emocijų, nei atminties, nei norų. Valia yra mūsų veiksmų pagrindas. Tai vidinė įtampa, jėga, skatinanti ir priverčianti ką nors daryti - jausti, galvoti,kalbėti, norėti, veikti ...
Valią galima ugdyti, žadinant savyje įtampą, pasipriešinimą, didinant valios jėgą. ir atvirkščiai, gyvenimas be kliūčių, be problemų gali silpninti sugebėjimą priešintis ir įveikti gyvenimo sunkumus ...
Kiekvienas žmogus turi valią. Patikrinti ir įvertinti jos stiprumą galima tiek atsidūrus ypatingose, kritiškose situacijose, tiek ir kasdieniniame, monotoniškame gyvenime. 

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Meno kūriniuose nerasime užfiksuotų privalomų elgesio taisyklių, palipimų ar draudimų. Tačiau juose pateikiami žmonių elgesio pavyzdžiai. Prozos, dramos, poezijos herojai įkūnija savyje įvairiausias moralines vertybes. Meno kūriniai nėra teorijos, kurios įrodinėtų, kodėl tam tikrose situacijose žmogus turi elgtis vienaip ar kitaip. Tačiau perskaitę literatūros kūrinį ar pamatę filmą, mes aiškiai suprantame, kodėl kūrinio herojus elgėsi vienaip ar kitaip, kokie yra jo elgesio motyvai.
Meno kūriniai vaizduoja tikrovę, tačiau menas negali lenktyniauti su mokslu tikrovės pažinime. meninė tikrovė iš esmės skiriasi nuo gyvenimo tikrovės, o mokslas stengiasi tikrovę atvaizduoti kuo tiksliau.
Meno kūriniai išreiškia įvairiais idėjas. Greta to, viena iš pagrindinių meno funkcijų yra jausmų ir emocijų žadinimas bei ugdymas ...
Meno kūrinys turi savo "kalbą", kurią, norint jį suprasti, būtina išmokti. Šiuolaikinių, sudėtingų meno kūrinių "kalba" yra sunkiai išmokstama ir sunkiai atspėjama. 

Balsuoti:
 3.3 (3)
Komentarai (0)
Moralė (lot. moralis - dorovinis) - dorovė.
Norma - taisyklė.
Moralė yra efektyviausias žmonių elgesio reguliatorius visuomenėje. kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, vadovaujasi moralės normomis. Kiekvieną dieną įvairiausiose situacijose žmogui nuolat tenka spręsti klausimą - "kaip elgtis?" Kiekvienas žmogus neabejotinai žino, kas yra gera ir kas yra bloga, nors įvairūs žmonės gėrį ir blogį supranta skirtingai. Vadovaudamasis savąja gėrio ir blogio samprata, įsiklausydamas į vidinės sąžinės balsą, žmogus renkasi tikslus ir priemones šiems tikslams įgyvendinti ... Moralė visuomenėje egzistuoja kaip moraliniai santykiai tarp žmonių, kuriuos reguliuoja moralės normos ir principai. Šiuos santykius prižiūri neoficiali moralės institucija - viešoji nuomonė - ir vidinis sąžinės balsas.

Dvasinį visuomenės gyvenimą galima apibūdinti ir tokia schema:


Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (1)
Melas - tai netiesos sakymas.
Žmonės meluoja dėl įvairių priežasčių:
a) dėl nežinojimo (kai žmonės neturi informacijos ir nuoširdžiai galvoja, kad tai, ką jie sako, yra tiesa ...),
b) siekdami sau naudos ...,
c) siekdami pakenkti kitiems ...,
d) nenorėdami savo tiesa įskaudinti ir įžeisti kitų žmonių (pavyzdžiui nesako ligoniui tiesos, kad jis atrodo taip, lyg tuoj mirs ...),
e) kai nori pasirodyti geresni nei yra iš tikrųjų, (pavysdžiui, gavo už matematiką penketą, o giriasi, kad gavo dešimtuką),
f) kai "fantazuoja", kuria nerealias istorijas ...
Yra ir kitų melo priežasčių. Gal tu gali pratęsti šį sąrašą? 

Balsuoti:
 3.0 (10)
Komentarai (0)
Kiekvienas žmogus yra vienas, nes:
1. Jis gimsta ir miršta vienas.
2. Pasaulyje jis toks yra tik vienas vienintelis. Jis nepakartojamas, nes niekas už jį negali atlikti to, ką gali jis. Pavyzdžiui, išmokti ką nors ir suprasti gali tik Tu pats. Už tave niekas negali išmokti ...
3. Jis yra vienas, nes supranta, kad jis yra ne kas kitas, o būtent jis pats. Jis supranta, kad jis yra, o tai reiškia, kad atskiria save nuo kitų. Jis kitoks, nei kiti, jis yra kitas, todėl, kad yra vienas.
4. Jis yra vienas, nes jaučia, kad kiti jo nesupranta. Dažnai žmonės vienas kito nesupranta ne todėl, kad nenori suprasti, o todėl, kad kitas yra kitas, vadinasi, - kitoks ...
5. Žmogus vengia vienatvės, tačiau ne savo noru nuolat atsiduria vienas - dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių arba charakterio bruožų. Vienatvė daugeliui yra nemaloni būsena, nes žmogus atsiduria vienas prieš save, ir tada supranta, kad nuo savęs nepasislėpsi, nuo savęs napabėgsi. Tik stiprūs žmonės ištveria vienatvę ... Vienatvė turi ne tik trūkumų, bet ir privalumų. Vienatvėje žmogui atsiveria įvairių galimybių: būdamas vienas jis gali nuveikti tai, ko nepadarytų minioje.  

Balsuoti:
 5.0 (5)
Komentarai (0)
Retai kalbama apie tai, kad galima perdėtai sureikšminti auką, kai auka tampa kitą žmogų ir auką žalojančiu ir žlugdančiu dalyku. Pavyzdžiui, liguista vyro meilė moteriai arba motinos meilė sūnui gali pasireikšti besaikiu rūpesčiu, pavydu ar visišku savęs išsižadėjimu, mainais tikintis tokio paties savęs išsižadėjimo ir aukos iš kito asmens.
Auka niekada nebūna vienpusė ta prasme, kad aukojime turi būti tas, kuris kažką aukoja, ir tie, kurie tą auką priima. Antraip auka tampa beprasmė. Auka negali būti savitikslė. Paprastai aukojamasi prisiimant nuostolį ar žalą kokio nors intereso labui. Galima aukoti kažką, laukiant asmeninės naudos, o galima prisiimti auką kitų labui. 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Draugiškumas yra bruožas, kurį galima išsiugdyti. Draugišku vadinamas žmogus, iš anksto nusiteikęs ieškoti žmonėse ne trūkumų, o gerųjų ypatybių. Lengva draugauti su tobulais žmonėmis, tačiau tikrasis draugiškumas - tai sugebėjimas įžvelgti teigiamas savybes kiekviename, net ir netobulame žmoguje.
Dažniausiai draugiškumą pajunti tiems, kurie yra draugiškai nusiteikę Tavo atžvilgiu, ir atvirkščiai, nedraugiškiems žmonėms jauti priešiškumą. Tai reiškia, kad kuo draugiškesnis Tu būsi kitiems, tuo daugiau turėsi draugų

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Anksčiau ar vėliau kiekvienas susimąsto apie gyvenimo prasmę. Žmogus ieško prasmės pasaulyje, savo santykiuose su kitais asmenimis, aiškinasi, kokią prasmę turi jo veikla, jo gyvenimo tikslai.
Didžiausias pavojus ieškant gyvenimo prasmės iškyla tada, kai į konkrečius įvykius ar reiškinius mes žiūrime ne kaip į visumą, o bandome suskaidyti juos į atskirus aspektus.
Net ir turint daugybę kiekvieno konkretaus mokslo žinių, sunku susieti juos į visumą, o dar sunkiau mokslo žinias susieti su konkrečia tikrove. Todėl ima atrodyti, kad mokslas ir mokymasis neturi prasmės. O iš tiesų realybėje objektai yra neatskiriama, nedaloma visuma ...
Ieškant gyvenimo prasmės, dažniausiai pasitaikanti klaida - mąstymo ir jausmų atskyrimas ... Manoma, kad daugelį problemų galima išspręsti protaujant, mąstant. Tačiau daugelis etinių problemų neatsiejamos nuo jausmų. Pastarieji lydi visą mūsų elgesį. Mūsų norus ir jausmus, kaip ir mąstymą, taip pat galima ugdyti.
Dažnai atskiriama mąstymo ir veiksmų sritis. Tuomet net ir moralės principų mokoma kaip tam tikrų teorinių taisyklių, kurias išmokęs žmogus tikisi pritaikyti jas konkrečioje gyvenimo situacijoje. Vien mintinai išmoktos doros taisyklės neturi prasmės. Reikia suvokti jas protu ir jausmais, nuolat taikant jas realiame gyvenime ...
Žmogus siekia gyvenimo pilnatvės, jo gyvenimo tikslas yra vientisas, harmoningas pasaulio supratimas. Be to, kiekvienas gyvenime ieško ne šiaip prasmės, o prasmės sau.  

Balsuoti:
 5.0 (11)
Komentarai (0)
Surasta: 20
1 2