BIBLIJA. Senasis Testamentas. Izaijo knyga
Daugiau nebesiremkite tuo, kas buvo,
nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo.
Štai aš kuriu naują dalyką!
Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?
(43:18-19)
nebemąstykite apie tai, kas seniai praėjo.
Štai aš kuriu naują dalyką!
Jis dabar jau reiškiasi, negi nematote?
(43:18-19)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jis duoda nuvargusiam jėgų,
bejėgiui gyvastį atšviežina.
Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta,
vaikinai klupte klumpa,
bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas,
pakils tarsi arų sparnais, –
nepavargs bėgdami, nepails eidami.
(40:29-31)
bejėgiui gyvastį atšviežina.
Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta,
vaikinai klupte klumpa,
bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas,
pakils tarsi arų sparnais, –
nepavargs bėgdami, nepails eidami.
(40:29-31)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vargas tau, niokotojau,
kad pats nebuvai nuniokotas!
Tau, klastingasis išdavike,
kad pats nebuvai klastos auka!
Kai užbaigsi niokoti, būsi pats nuniokotas,
kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka.
(33:1)
kad pats nebuvai nuniokotas!
Tau, klastingasis išdavike,
kad pats nebuvai klastos auka!
Kai užbaigsi niokoti, būsi pats nuniokotas,
kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka.
(33:1)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... visi gėdisi tautos,
kuri jiems nenaudinga, –
jokios pagalbos, jokios naudos,
vien tik gėda ir priekaištai.
(30:5)
kuri jiems nenaudinga, –
jokios pagalbos, jokios naudos,
vien tik gėda ir priekaištai.
(30:5)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kaip alkanas sapnuoja, kad valgo,
tačiau nubunda toks pat alkanas,
arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,
tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas ...
(29:8)
tačiau nubunda toks pat alkanas,
arba kaip trokštantis sapnuoja, kad geria,
tačiau nubunda pavargęs ir troškulio kamuojamas ...
(29:8)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
[Izaijo pašaukimas būti pranašu]
Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste, – Šventykla buvo kupina jo apdaro. Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.
„Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!
Visa žemė pilna jo šlovės!“ – šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. Nuo to jų šauksmo drebėjo durų staktos ir Šventykla prisipildė dūmų. O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, o savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ“. Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. Ja palietė mano burną. „Štai, – tarė jis, – žarija palietė tavo lūpas, tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta“. Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“
(6:1-8)
Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste, – Šventykla buvo kupina jo apdaro. Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.
„Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!
Visa žemė pilna jo šlovės!“ – šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. Nuo to jų šauksmo drebėjo durų staktos ir Šventykla prisipildė dūmų. O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, o savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ“. Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. Ja palietė mano burną. „Štai, – tarė jis, – žarija palietė tavo lūpas, tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta“. Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“
(6:1-8)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Vargas tiems, kurie, keldamiesi ankstų rytą,
negali apsieiti be svaigaus gėrimo,
ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno!
Lyros ir arfos,
tambūrino ir fleitos lydimi,
jie mėgaujasi pokyliuos vynu,
o apie VIEŠPATIES darbus
jie nieko nenuvokia
ir nemato jo rankų užmojo.
(5:11-12)
negali apsieiti be svaigaus gėrimo,
ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno!
Lyros ir arfos,
tambūrino ir fleitos lydimi,
jie mėgaujasi pokyliuos vynu,
o apie VIEŠPATIES darbus
jie nieko nenuvokia
ir nemato jo rankų užmojo.
(5:11-12)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 17
1 2