BIBLIJA. Senasis Testamentas. Išminties knyga

Juk ne ilgas gyvenimas teikia garbingą senatvę,
ji negali būti matuojama metais.
Žmogaus išmintis yra jo žili plaukai
ir gyvenimas be dėmės yra tikra senatvė.
(4:8-9)  

Juk sąžiningo triūso vaisius yra garbingas
ir išminties šaknis nemari.
(3:15)  

Juk kas niekais laiko išminties drausmę, yra nelaimingas:
tuščia tokių žmonių viltis,
bevaisis jų triūsas
ir nenaudingi jų darbai;
jų žmonos yra kvailos,
jų vaikai niekam tikę,
jų palikuonys prakeikti.
(3:11-12)  

Juk Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus,
padarė jį savo amžinybės paveikslu.
Bet per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį,
ir jo bičiuliai draugėje tai patiria.
(2:23-24)  

Juk Dievas mirties nepadarė
ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi, –
tam, kad būtų, jis sukūrė visa.
Visi pasaulio kūriniai savaime yra sveiki,
jie neturi mirtinų nuodų,
Hadas žemėje neviešpatauja.
Juk teisumas yra nemarus.
(1:13-15) 

... meluojanti burna sunaikina sielą.
(1:11) 

Juk išmintis niekad neis į piktavalę sielą
nei gyvens nuodėmės pavergtame kūne.
(1:4) 

Juk sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo,
o kai jo galybė bandoma, – ji apstulbina kvailius.
(1:3)