Soho, Takuan

Jei protas nesustoja ties daiktais, jis jais nesusitepa ir gali gerai veikti. Leiskite jam klajoti ten, kur nori.  

Turime būti kaip lotosas, kuris nėra suteptas purvo, iš kurio auga. Net sakydami, jog purvas yra, mes neprivalome juo teptis. Taip protas taps lyg nublizgintas kristalas – jis liks švarus net įmestas į purvą. Galės klajoti, kur panorėjęs.  

Žinojimas, kas yra blogis, bet nenusigręžimas nuo jo – tai negalavimas, pasirenkamas savo noru. Ar tai būtų polinkis gašlumui, ar perdėta savimyla, tai tik tai, ko įsigeidžia protas. Tuomet, net jei žmogus yra ir geras, jo gėris liks neišnaudotas. Pasitenkinti nemokšos darbu ir juo pasitikėti, skirti jam užduotį, kai šalia yra gerų žmonių jai atlikti, tai tas pat, kas visai neturėti tinkamų žmonių. 

Jei vietose, kur žmonės pripažįsta tavo valdžią, vengsi neteisybės, niekingus žmones laikysi atokiau, mylėsi išmintinguosius, tavo provincijos valdžia taps dar teisingesnė, o tu pats būsi geriausias ir ištikimiausias savo pono tarnas.  

... reiktų pabrėžti, jog bet koks blogas vaiko elgesys rodo, jog pats tėvas nėra teisingas. Jei pats dorai elgsies ir kalbėsi tiesą, jis ne tik savaime pasitaisys, bet toks pavyzdys darys įtaką ir jo jaunesniam broliui ...  

Nėra nieko brangesnio už gyvybę. Ar būtum turtuolis, ar skurdžius, jei nenugyvensi ilgo gyvenimo, gali nesuspėti pasiekti jo tikrojo tikslo. Net jei tai kainuotų nesuskaičiuojamą daugybę pinigų ir brangenybių, gyvenimas yra kaip tik tai, ką verta pirkti.
Sakoma, jog gyvenimas vis dėlto yra visai nereikšmingas lyginant su teisingu mąstymu. Tiesą sakant, būtent tiesa ir yra labiausiai gerbiama.
Nėra nieko vertingesnio už gyvenimą. Tačiau tuomet, kai turime atsisakyti šitaip branginamo gyvenimo vardan tiesos, niekas neturėtų būti labiau gerbiamas nei tiesa.
Atidžiai tyrinėdami pasaulį pastebime daugybę žmonių, lengvai iššvaistančių savo gyvenimus. Bet ar nors vienas iš tūkstančio sutiktų mirti dėl tiesos? Tarp labiausiai nusižeminusių tarnų, priešingai nei tikimasi, tokių turėtų būti daug. O štai tiems, kurie patys save laiko išmintingais, tai padaryti būtų sunku.  

Daugelis lengvai atsisako tiesos dėl turtų ar gyvybės. Dažniausiai žmonės atsisako gyvybės dėl aistros arba užsitraukia sau gėdą pernelyg laikydamiesi įsikibę gyvenimo. Nė vienas jų nė per nago juodymą nesupranta tiesos.
Daugelis stengiasi užsidėti teisuolio kaukę, tačiau niekada rimtai nepagalvoja apie pačią tiesą. Dėl šių kvailysčių, kai žmogui atsitinka kas nemalonaus, jis neįstengia to pakelti ir ima plūsti patį gyvenimą. Toks žmogus ne tik neturi savyje tiesos, jis tiesiog dvokia aistra ir troškimais. 

Manymas, jog galima padaryti žmogui kažką bloga ir išvengti jo prakeiksmų, akivaizdžiai liudija aistrą. Tai geidulio rūšis, kai žmogui, duodančiam akmenį, gražini auksą ir dėl to tampi jo draugu. Tačiau, jei atiduodi jam tą patį akmenį, jis nukerta tau galvą ... Tai teisingo mąstymo priešingybė – kvailystės aukštumos.  

Jausmai - tai kūno gėrio ir blogio, tiesos ir melo, liūdesio ir džiaugsmo, skausmo ir malonumo supratimas. 

Suvokimas reiškia pomėgius. Tai neapykanta blogiui, gėrio troškimas, bėgimas nuo liūdesio, džiaugsmo viltis, skausmo vengimas ir malonumo troškimas.