Frankl, Viktor Emil

Paradoksalu, tačiau industrinei visuomenei vis labiau virstant masių visuomene plinta vienišumo pojūtis ir stiprėja poreikis išsikalbėti.

Aišku, pasitaiko momentų, kuomet ir būtina, ir įmanoma atsiriboti nuo masės. Juk žinoma, kad nuolat būnant kartu likimo draugų minioje, kartu atliekant kiekvieną banaliausią kasdienybės veiksmą, dažnai apima nenugalimas troškimas nors trumpam ištrūkti iš šios priverstinės bendrijos. Apima nenumaldomas ilgesys, noras pabūti vienam su savo mintimis, noras pajusti bent trupinėlį vienatvės.

... valia - tai kaskart aiškiai suvokiamo tikslo, sąžiningo sprendimo ir sąmoningo triūso funkcija. Kol žmogus kartos tą pačią klaidą - prieš mėgindamas ką nors daryti tikėsis nesėkmės, - tol jam ir nesiseks bent jau todėl, kad žmogus nėra linkęs nepateisinti savo lūkesčių. Juolab svarbu nuo pat pradžių vidinę ketinimo formuluotę apsaugoti nuo bet kokio tariamo kontrargumento: įtikinėdamas save žodžiais "nenoriu gerti", veikiausiai netrukus atrasi įvairiausių prieštaravimų: "bet esu priverstas", "bet nepajėgiu atsispirti" ir t.t. Tačiau kaskart tiesiog pakartojęs: "Daugiau negersiu, ir jokių kalbų", jau pasukai teisingu keliu.

Kas nepažįsta tipo, atsidėjusio vien pinigų kalimui, siekiančio pragyvenimo priemonių ir pamirštančio patį gyvenimą. Pinigų kalimas tampa savitikslis. Toks žmogus turi daug pinigų, šiems pinigams dar keliami tikslai, tačiau paties žmogaus gyvenimas jau neturi jokio tikslo.

Būdami tobuli, visi žmonės būtų lygūs, taigi kiekvieną būtų galima pakeisti bet kuriuo kitu. Kaip tik žmogaus netobulumas padaro kiekvieną individą nepakeičiamą, nes kiekvienas netobulas savaip. Nė vienas nėra visapusiškas, užtat kiekvienas vienpusiškas, todėl ir ypatingas.

Sekmadienį, kai apmiršta savaitės darbo tempas, iškart atsiskleidžia, kokia skurdi prasmės požiūriu didmiesčių kasdienybė. Apskritai susidaro įspūdis, kad tas tempas būtinas žmogui, nematančiam gyvenime jokio tikslo, todėl besistengiančiam kuo greičiau skuosti gyvenimo keliu, kad tik nepastebėtų jo netikslingumo. Antra vertus, jo pastangos pabėgti nuo savęs bevaisės, nes sekmadienį, kai ištisą parą neįmanoma aktyviai bėgti, jis vėl kaktomuša susiduria su savo egzistencijos netikslingumu, turinio stoka, beprasmybe.

... niekas neturi teisės elgtis neteisingai, net ir tas, kuris pats neteisybę patyrė.

Nuolankumas, jei jis tikras, ne menkiau už drąsą liudija vidinę stiprybę.

Psichiatrai dažnai susiduria su tipišku psichofiziniu sukriošimu, ištinkančiu į pensiją išėjusius žmones. Analogiški reiškiniai būdingi ir gyvūnams: antai dresuojami cirko gyvūnai, kuriems keliami tam tikri "uždaviniai", gyvena vidutiniškai ilgiau už tos pačios rūšies gyvūnus, laikomus zoologijos soduose ir neturinčius "užsiėmimo".

Koks lemtingas gyvenimą teigiančios nuostatos vaidmuo, kaip stipriai ji paveikia net žmogaus biologiją, turbūt patvirtina toks pavyzdys: išsamiais statistiniais metodais tiriant ilgaamžiškumą paaiškėjo, kad visi tiriamieji pasižymėjo "giedra", t.y. gyvenimą teigiančia nuostata.