Skurdas

Mokytojo esu klausęs, kodėl mes sėdime ir medituojame, bet nieko nedarome konkretaus, kad padėtume vargstantiems pasaulio žmonėms. Juk tiek daug žmonių miršta nuo alkio? Mokytojas atsakė, jog badas yra labai nesudėtinga problema. Duodi maisto, žmogus pavalgo ir yra laimingas. Tai paprasta. Sudėtingiau sotų pamaitinti. Tas, kurio protas alkanas, nori vis daugiau. Būtent šie žmonės sukuria didžiausias problemas, karus ir pan. Tad juos mokant labai svarbu suvokti, kad imti ir duoti visuomet reiškia tuščias rankas. Atėjome į šį pasaulį tuščiomis ir išeisime tuščiomis.  

Išmintį skurdas kasdienis pražudo... 

Kad ir menkos pajamos, skursti netenka,
Kol išlaidoms saiką žinai. 

Iš tiesų daugelis skursta tik todėl, kad pinigus, kuriuos turėjo, išleido vien tam, idant laikinai atsikratytų kamuojančio nuobodulio. 

O vargo baimė argi pati savaime jaune vargas? 

Tie, kurie abejingai žiūri į skurdą, yra didžiausi skurdžiai. 

Iš tikrųjų, kurgi išgirsi daugiau vaidų, jei ne tarp elgetų? Kas stipriau trokšta perversmo, jei ne tas, kuriam nepatinka esamas gyvenimas? Pagaliau, kam užeis įžūlesnis noras kelti sąmyšį, tikintis naudos, jei ne tam, kuris nebeturi ko prarasti? 

Neturtas, Lucilijau, ir nesunkus, ir, jeigu prieisi prie jo po ilgų apmąstymų, netgi malonus. Mat jame glūdi saugumo jausmas, be kurio niekas nemalonu. 

... per skurdą sužinosi tai, ko pats negaliu žinoti: skurdas paliks tik tikrus ir patikimus draugus; nueis šalin kiekvienas, kuriam reikėjo ne tavęs, bet ko nors kito. Argi neverta mylėti skurdo vien todėl, kad jis parodo, kas tave iš tikrųjų myli?! 

Ne daiktai ydingi, bet sielos. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nesvarbu, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum - visur jis nešis savo ligą.