Ir iš viso nėra tokios nuodėmės visoje žemėje, kurios neatleistų viešpats tikrai atgailaujančiam. Ir visai negali padaryti žmogus tokios didelės nuodėmės, kuri išsemtų begalinę dievo meilę.  Ar gali būti tokia nuodėmė, kuri viršytų dievo meilę? ... O dėl vieno atgailaujančio daugiau džiaugsmo danguje negu dėl dešimties teisuolių, seniai pasakyta. 
Dostojevskis, Fiodoras
 


Paieška:

YouTube
Citata

Citata

 Kol buvo stiprūs politiniai karaliai, tėvai sugerdavo spindesį iš aukščiau, sūnūs stengdavosi sekti tėvų pavyzdžiu, tapti šviesūs kaip jie, pakilti į jų aukštumas. Sūnus suvokia tėvą kaip šviesą. Nors iš tikrųjų to galėjo ir nebūti, pastebime, kad, pavyzdžiui, aštuonioliktojo amžiaus literatūroje tokios pagarbos, nuolankumo ir sekimo tėvu esama labai daug.
 Mūsų laikais, kai tėvas yra pajuokos objektas (toks kaip jis yra, kaip minėjau, televizijoje) ar koks nors įtartinas tipas (kaip Žvaigždžių karuose), ar irzlus kvailys (kai grįžta iš darbo namo ir nieko nemoko), ar silpnas ir neryžtingas skystablauzdis (kai nebepaveldi karališkojo spindesio), sūnui iškyla problema: kaip jam pačiam įsivaizduoti savo vyriškąją būtį?


(Bly, Robert. Geležinis Džonas. Kaunas: Mijalba. 2004, 106p.)
Balsuoti:
 4.0 (2)
Komentarai (0)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius: