Tinginystė

Dykūnui geriau valgyt neduok, o leisk pagražbyliauti. Mokėjimu apjuodinti kitus niekas su juo nesusilygins. Jis visada ras, kaip pateisinti savo tuščią buvimą. 

Pastangos atneša išmintį ir tyrumą; tingumas gimdo tamsumą ir žadina juslingumą ... Nešvarus žmogus visuomet tingus, tai tas, kuris mėgsta pasėdėti prie krosnies, atsidrėbti saulės atokaitoje, kuris ilsisi nepavargęs. Jei nori išvengti nešvaros ir ydų, dirbk atsidėjęs, nors tektų kuopti arklides. Prigimtį sunku įveikti, bet ji turi būti įveikta. 

Tinginys - pats sau kliuvinys. 

Pagalvokime dar apie savo polinkį atidėlioti reikalus vėlesniam laikui, - juk iš tiesų tai tik apsimetęs tingėjimas. 

Tinginys yra kaip mėšlo luitas;
kas jį pakelia, nusiplauna rankas.
(22:2) 

... dykinėjimas žlugdo ir neša skaudų neturtą, nes dykinėjimas yra bado motina.
(4:13) 

„Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,
truputį rankas sudėjus pailsėti“ –
ir neturtas užpuls tave kaip plėšikas
bei skurdas – kaip ginkluotas karys.
(24:33-34)  

Sėjos metu tinginys nearia;
pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.
(20:4)  

Tinginys kiša ranką į dubenį;
bet jos net prie savo burnos jis nepakels.
(19:24)  

Tinginio kelias apaugęs erškėčiais,
o darbštuolio takas – lygus vieškelis.
(15:19)