Jei kas myli kitą žmogų dėl jo grožio ar myli jį? Ne, nes dėl raupų, kurie sunaikina grožį, nesunaikindami asmens, jo nebemylės. Jei mane myli dėl mano sveiko proto, atminties, ar tai esu mylimas aš? Ne, nes šias savybes galiu prarasti, neprarasdamas savęs ... Tad visada mylimas ne asmuo, bet vien jo savybės. 
Paskalis, Blezas
 


Tapatumas

Kaip ir kiekvieną kitą aplinkos objektą, žmonės apibrėžia vienas kitą išskirdami svarbiausias savybes, kurios stebėtojui turėtų padėti prognozuoti svarbų stebimojo elgesį. Toks išorinio stebėtojo sukuriamas asmens apibūdinimas vadinamas asmens tapatumu. Atsižvelgiant į konteksto reikalavimus, apibrėžimui gali būti naudojami patys įvairiausi išoriškai stebimi požymiai: kalba, drabužiai, kūno sudėjimas, įvairūs elgesio aspektai, lytis ir kiti ... Tapatumas, kurį priskiria socialinė aplinka, nebūtinai sutampa su savimone. Tai, kad moterį vyrai dažnai vadina "gražia", nebūtinai reiškia, kad ji pati apie save taip mano. 

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 76p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)