Skyrybos

Apsčiai keblumų būna nutraukti santykius, kai jau meilė išblėsusi. 

Išsiskyrus su kai kuriais žmonėmis, būna veikiau gaila, negu liūdna; kai kada tačiau būna liūdna, bet beveik nėmaž negaila.  

Skyrybas labai skaudžiai išgyvena vaikai. Kai skiriasi tėvai – miršta jų santuoka. Tačiau suaugusių žmonių pasaulis turi daugiau atramos taškų – darbas, draugai, tikėjimas, kūryba, kiti prasmingi užsiėmimai, viltis rasti naują artimą ryšį. Vaikams per skyrybas griūna visas tėvų duotas ir sukurtas pasaulis, kuriame jie išaugo. Jo negalima pakeisti jokiais kitais ryšiais. Galima tik pasirūpinti, kad vaikas jaustų, jog yra ir liks mylimas, kad turi ir turės abu tėvus, nors ir gyvensiančius atskirai. Vaikui labai svarbu pajusti ir patikėti, kad ir išsiskyrus tėvams, jei jau taip atsitiko, tėvų sukurtas pasaulis liks jo viduje – jis liks vaiku, turinčiu abu tėvus. Kiekvienas vaikas širdyje nori sutalpinti abu tėvus, kaip jie bebūtų nutolę vienas nuo kito gyvenime. Šis vaiko jausmas vertas didžiausios pagarbos

Neleisk vandeniui išsilieti
ir piktai žmonai liežuvio paleisti.
Jeigu ji nesielgia, kaip tu liepi,
atskirk ją nuo savęs.
(25:25-26)