Kas gerbiamas, tas ir mylimas. Meilė - ne pora baimei. 
Seneca, Lucius Annaeus
 


Paieška:

YouTube

Kultūra

Žydų tauta, jei nekreipsim dėmesio į atsitiktines modifikacijas ... manau, yra amžina aristokratija. 

(Maimonas Saliamonas. Gyvenimo istorija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2004, 310p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Tikėjimas, mokslas ir menas tėra vieno ir to paties intuityvaus ir logiško žinojimo trys aspektai … 

(Milašius, Oskaras. Lituanistinė ir politinė publicistika. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2013, 191p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Kalbant apie įvykius, kuriuose Prancūzija, šiaip ar taip, atlieka barometro vaidmenį, mažiausiai, ką galima pasakyti, yra, mano nuomone, išsaugoti viltį dėl būsimo dvasinio ir socialinio pasaulio susivienijimo ... Viskas prasideda ir baigiasi Prancūzijoje. Žemės planeta neturi kito tikslo kaip intelektualinis, politinis ir socialinis Prancūzijos triumfas. Likusi pasaulio dalis tėra neaprėpiama šiurkšti barbarybė 

(Milašius, Oskaras. Laiškai. Vilnius: Žara. 2020, 260-261p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Kiekviena tauta turi savo per ištisus šimtmečius susiklosčiusią kultūrą, kuri bendriausia prasme yra vertybių kūrimas bei jų vartojimas. 

(Plečkaitis Romanas. Lietuvos filosofijos istorija. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas. 2004, 13p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Kultūra neišgelbsti nieko ir nieko nepateisina. Bet ji yra žmogaus kūrinys: žmogus joje atsispindi, atpažįsta save; tik šis kritiškas veidrodis jam parodo jo paties atvaizdą. 

(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 233-234p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Visa pasaulio istorija man dažnai primena ne ką kitą, o knygelę su paveikslėliais, iliustruojančiais stipriausią ir akliausią žmonijos troškimą - užmiršti. Argi draudimais, nutylėjimais ir patyčiomis kiekviena karta nenaikina kaip tik to, kas ankstesnei kartai atrodė svarbiausia? 

(Hesė, Hermanas. Kelionė į Rytų šalį. Kaunas: Trigrama. 2014, 11p.)
Balsuoti:
 4.3 (6)
Komentarai (0)
Mes gyvename kultūros žlugimo laikais. Ir ne karo kaltė, kad šitaip atsitiko, priešingai - jis pats yra kultūros nuopolio padarinys. Kas slypėjo dvasioje, dabar virto faktais, kurie savo ruožtu visais atžvilgiais neigiamai veikia dvasinį pradą. Materialaus ir dvasinio pradų sąveika įgavo pragaištingą pobūdį. Įveikdami didžiulius slenksčius, mes iriamės upe, kur pilna baisių verpetų. Tik didžiulės pastangos gali padėti, jeigu išvis dar esama kokios nors vilties, kad mūsų likimo laivą galima būtų grąžinti į pagrindinę vagą iš pavojingos atšakos, kurioje jis atsidūrė dėl mūsų kaltės.  

(Šveiceris, Albertas. Kultūra ir etika. Vilnius: Mintis. 1989, 35p.)
Balsuoti:
 3.0 (5)
Komentarai (0)
Dauguma tų žmonių, kurie ateina manęs aplankyti, yra nelaimingi. Kodėl?
– Na, pirmiausia mus supanti kultūra neįkvepia žmonėms geros savijautos. Mes mokome ne to, ko reikėtų. Ir turi būti ganėtinai stiprus, kad tartum: jei kultūra netikusi, apsieisiu ir be jos. Susikursiu savo. Bet daugumai pristinga jėgų. 

(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 43-44p.)
Balsuoti:
 4.8 (15)
Komentarai (0)
Svarbus kultūros psichologijos teiginys sako, kad kiekviena kultūra ugdo ypatingą kompetenciją tam tikrais žmogiškosios būties klausimais, tačiau nė viena kultūra negali būti kompetetinga visose srityse. 

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Kaip tobulinama kultūra? Koks yra devianto daromas teigiamas poveikis? Žinome, kad kultūra negali žengti į priekį ar tobulėti be deviantų. Kodėl jų niekas netyrinėja rimčiau? Kodėl jie paprastai laikomi patologiniais? Kodėl ne sveikais? 

(Maslow, Abraham H.. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa. 2006, 332p.)
Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 20
1 2