Baimė

Kiek aš visko netekau, bijodama ko nors netekti ... 

Bailiai galiausiai įsitaiso grotas savo pačių kalėjimui. 

Bailumas yra troškimas mažesniu blogiu išvengti bijomo didelio blogio. 

Visada atsirasdavo žmonių, kurie kažko bijojo, o didžioji dauguma bijojo nežinomybės, bijojo ateities, bijojo praeities, bijojo dabarties, bijojo savęs pačių ir net savo šešėlių. 

Baimės kyla iš nežinojimo. Ko nežinai ar nesupranti, to imi bijoti. O ko bijai, to pradedi nekęsti. Baimė su mumis - nuo amžių glūdumos. Kartais ji naudinga: priverčia širdį stipriau plakti, greičiau apsispręsti, kaip pasielgti - bėgti ar gintis. Bet mes, žmonija, esame avinų banda. Pakelės krūme kažkas trakštelėjo. Gal nulūžo išdžiūvęs lapas? O gal vilkas šakelę užmynė? Ir šokame bėgti griūdami, traiškydami vieni kitus. 

Nieko nėra žalingesnio, labiau nepataisomo, kaip paniška baimė. Bet kokia kita baimė - kvaila, o ši - beprotiška. 

Jei nedrįsai prabilti prieš daugelį ar drebėjai, raudonavai prieš viešą pasirodymą, tai dabar dažnai įsivaizduok dvasioje, kad kalbi didelėje scenoje su didžiausiu pasitikėjimu, kad didžiausios minios susidomėjusios klauso tavęs. Taip pat pasitaikius progai ženk viešumon, kad galėtum įrodyti savo mintį. 

... baimės tėra šiaudinės pabaisos. Jei jas neigsime, jos nugrims į dugną, paslapčia kenks mūsų gyvenimui ir neleis įgyvendinti svajonių. Jei su jomis pabendrausime akis į akį, jei tas bauginančias pabaisas, taip sakant, pakviesime puodelio arbatos, kad jas pažintume, tada įsitikinsime - jos kur kas mažesnės, nei manėme. Kaip išblunka šešėliai, apšviesti saulės šviesos, taip ir baimės, nutviekstos žmogaus supratimo, pradeda nykti. Kam priešinamės, tas išlieka. Ir jeigu atsisakysime dirbti tą vidinį darbą, kuris leidžia pažinti, o paskui įveikti baimes, jos mus visuomet valdys. Tačiau jei turėsime drąsos tyrinėti save ir pažinti, mes baimes išgyvensime ir jų atsikratysime. Visa tai, kam priešinamės, iš tikrųjų stiprėja. Tai, su kuo susidraugaujame, mums neišvengiamai nusileidžia. 

Įsidėmėkite: anapus baimių jūs atrasit sėkmę. 

Geriausias būdas išsivaduoti iš baimės - ją pajusti bei išgyventi, kitaip tariant, atsiduoti jai ir liautis su ja kovoti. Tiesiog būk su savo baime ir stenkis su ja susilieti. Kai tai padarysi, įvyks šis tas nepaprasta: baimė išnyks. Ir prisimink, kad baimė - tik potyris. Tai nėra tikra. Niekada nebėk nuo baimių - visuomet bėk jų link. Vieta, kurioje slypi mūsų didžiausios baimės, taip pat yra toji vieta, kur glūdi didžiausios asmenybės augimo galimybės.