... [ėdami] nuolatinio pykčio, mes prarandame tikėjimą gėriu. Viltis irgi kažkur išgaruoja. O anapus beviltiškumo paprastai slypi pyktis, po pykčiu - skausmas, o šio priežastys dažniausiai būna vienokia ar kitokia žaizda - kartais visai šviežia, bet dažniausiai - sena, kamuojanti mus nuo labai senų laikų.