Pareiga ir paralipomena
Viltis – tai įvykio geismo sukeitimas su tikimybe.
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 276p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
...panašiai nusiteikusių ir tų pačių dalykų atsižadėjusių žmonių regėjimas stiprina ir guodžia...
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 178p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
...žmogus, atpažindamas savo paties esybę taip pat kituose žmonėse ir todėl
dalyvaudamas jų likime, aplinkui beveik visuomet regės dar sunkesnių lemčių už savają,
todėl negalės dėl jos skųstis.
dalyvaudamas jų likime, aplinkui beveik visuomet regės dar sunkesnių lemčių už savają,
todėl negalės dėl jos skųstis.
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 173p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Į savižudybę galima žiūrėti ir kaip į eksperimentą, kaip į klausimą, kuris keliamas,
gamtai, norint išplėšti iš jos atsakymą, būtent kaip atėjus mirčiai pasikeis žmogaus būtis
ir pažinimas. Tačiau toks mėginimas laikytinas nevykusiu, nes jis sunaikina sąmonės,
kuri turi išgirsti atsakymą tapatumą
gamtai, norint išplėšti iš jos atsakymą, būtent kaip atėjus mirčiai pasikeis žmogaus būtis
ir pažinimas. Tačiau toks mėginimas laikytinas nevykusiu, nes jis sunaikina sąmonės,
kuri turi išgirsti atsakymą tapatumą
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 168p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Savižudybė yra kliuvinys pasiekti svarbiausią moralinį tikslą, nes ji vietoj tikro
išsivadavimo iš šio kančių pasaulio pakiša tik tariamą išganymą.
išsivadavimo iš šio kančių pasaulio pakiša tik tariamą išganymą.
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 165p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kiekvienas savo menkystę, priskiria mums – tai fikcija, kuriai egzistuoti duota teisė visiems laikams.
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 297p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
...pasaulis yra mano vaizdinys.
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 7p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Neteisėti arba piktavališki veiksmai, to kuris juos atlieka, yra jo valios gyventi ir drauge
(...) pažinimo bei kančių mokyklos, kurias jam dar reikės išeiti (...) požymiai [išraiška].
(...) pažinimo bei kančių mokyklos, kurias jam dar reikės išeiti (...) požymiai [išraiška].
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 181p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Neišsipildžiusio noro kančia yra menka palyginti su ta, kurią sukelia atgaila, nes priešais
pirmąją nuolat plyti neaprėpiama ateitis, o antroji tūno priešais nesugrąžinamai užsivėrusią praeitį.
pirmąją nuolat plyti neaprėpiama ateitis, o antroji tūno priešais nesugrąžinamai užsivėrusią praeitį.
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 280p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kaip aš galėčiau būti, jei visi tie, kurie buvo iki manęs, nebūtų mirę?
(Arthur Schopenhauer. Pareiga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 119p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 17
1 2





