Tikrasis menininkas kiekviename žmoguje yra jo esmė, jo žmoniškumo pradas. Jam leidžiant pasireikšti visokiu vaizdavimu, gimsta pats tikriausias menas. Gaudyti naujų apraiškos būdų yra vaikiškas žaidimas. Kur yra gaivaus gyvumo, ten jis savaime suranda išraiškos lytį. Žmoniškumo prado galiai vaizduojant, susikuria veikalai, kurie visais amžiais lieka reikšmingi.
Vydūnas
 


Makbetas. Raštai II

Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos
Link nužymėtos kiekvienam ribos,
Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams,
Tik rodo kelią nebūties tamson.
Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže!
Gyvenimas - tai bėgantis šešėlis,
Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką
Papostringauja scenoj, pasimaivo,
Nueina ir nutyla amžinai,
Tai idioto pasaka triukšminga,
Neturinti prasmės. 

(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 444p.)
Balsuoti:
 4.3 (10)
Komentarai (0)
Žmogaus geismai nepažaboti - savotiški tironai; 

(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 424p.)
Balsuoti:
 4.3 (3)
Komentarai (0)
... visos ydos pakeliamos, jeigu
Dorybės kitos jas atsverti gali. 

(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 424p.)
Balsuoti:
 4.5 (4)
Komentarai (0)
Bet tas ir žudo žmogų paiką,
Kad tiki jis savim be saiko. 

(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 405p.)
Balsuoti:
 4.5 (8)
Komentarai (0)
Jei nebėra kitokios išeities, -
Ne gėda ir pabėgti nuo mirties. 

(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 381p.)
Balsuoti:
 4.9 (7)
Komentarai (0)
Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą. 

(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 374p.)
Balsuoti:
 4.5 (4)
Komentarai (0)
... nuo vyno parausta nosis, ima miegas ir užeina noras šlapintis. Vynas sužadina ir kitokių norų, bet pats jisai užkerta jiems kelią; todėl galima sakyti, kad girtumas mulkina mūsų aistras: jis uždega jas - ir čia pat užgesina, jas sukelia - ir čia pat sutramdo, pažaboja; liepia joms laikytis, bet nepalaiko jų, pagaliau jis užmigdo jas ir, šitaip apmulkinęs, pasišalina. 

(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 375p.)
Balsuoti:
 4.4 (8)
Komentarai (0)