Aristotelis

... dauguma žmonių nori patirti gera, bet daryti gera jiems atrodo nenaudinga.

... žmonės siekia garbės norėdami įsitikinti, kad jie patys yra verti.

Egzistavimą verta pasirinkti todėl, kad mes sąmoningai jaučiame savo pačių vertingumą, o toks jutimas yra savaime malonus.

... egzistavimą visi laiko vertingu dalyku ir myli.

Draugystė apsaugoja jaunus nuo klaidų, seniems pataria ir padeda, kai jėgos nusilpsta, o vyrus pačiame amžiaus stiprume ji paskatina kilniems darbams...

Juk, kaip sako priežodis, nesusipažinsi, kol drauge nesuvalgysi [pūdo] druskos. Tik tada žmonės vienas kitą pripažins draugais, kai vienas kitam pasirodys verti draugystės ir pasitikėjimo.

Draugai, kurie siekia tik naudos, tuoj išsiskiria, kai tik nebelieka naudos, nes juodu buvo draugai ne vienas kitam, o tik naudai.

Dėl malonumo ir naudos gali draugauti ir nedori žmonės arba dori su nedorais, arba nei šiokie, nei tokie – su bet kokio būdo žmonėmis, bet dėl pačios draugystės gali draugauti tik geri žmonės.

Nuotolis neišardo draugystės, o tik [trukdo] ją parodyti. Bet jeigu išsiskyrimas trunka ilgai, jis gali priversti užmiršti ir draugystę.

Aukštas vietas užimantys žmonės savo draugus skirsto į grupes: vieni jiems būna naudingi, kiti teikia malonumus, bet vargu ar tie patys tinka abiems dalykams. Mat jie neieško tokių, kurie malonumus sietų su dorybe arba būtų naudingi ir kilniam tikslui, - norėdami turėti malonių draugų, jie ieško sąmojingų, o kita vertus – ypač sumanių jų įsakymų vykdytojų. Tas pats žmogus retai kada turi abu šiuos bruožus. Kaip jau sakėme, dorybingas žmogus yra kartu ir malonus, ir naudingas. Bet aukštą vietą užimančiam žmogui toks nėra draugas, nebent tik tuo atveju, kai valdžios žmogus jį pralenktu ir dorybe. Jei to nebus, nebus ir proporcingos lygybės pranašumo atžvilgiu. Bet dorumu valdovai retai kada būna pranašesni.