Aivanovas, Omramas Mikaelis

... kai išmoksite užmegzti ir palaikyti gyvą ryšį su visa gamta, jūs pajusite tikrąją gyvenimo pilnatvę. 

Štai čia gėrio paslaptis: iš pradžių jis silpnas, bet labai galingas pabaigoje. Blogis, priešingai visagalis iš pradžių, bet jis eina vis silpnyn. Tai reikia žinoti! 

Tie, kurie nėra kentėję, yra dideli vargšai, jiems, simboliškai šnekant, gyvenime trūksta spalvų. Tačiau tas, kuris kentėjo, gali praturtinti savo gyvenimą naujais pojūčiais ir išminties grožiu. Tačiau didieji genijai, kurie paliko mums žymių meno kūrinių, egzistencijos metu daug kentėjo. Iš juodos kančios jie išgaudavo nuostabiausias vaivorykštės spalvas. 

Didžiausia paslaptis, kaip išlaikyti savo veiklą geriausios būklės - išmokti dirbti su meile. Nes meilė ir sustiprina, ir pagyvina, ir grąžina jėgas. Kai meilės nėra ir kai darbą laikome tik pragyvenimo šaltiniu, nebus gerų rezultatų. Žinoma, uždirbsite kažkiek pinigų, bet prarasite džiaugsmą, entuziazmą, tapsite irzlus, o sveikata pablogės. Dirbdami daug valandų su meile nejausite nuovargio, bet vos tik padirbėsite kelias minutes be meilės, supykę, priešiškai nusiteikę - jūsų vidus sustings ir pasijusite netekę jėgų.
Būtina suvokti meilės veiksmingumą ir galią. Visa, ką darote, darykite su meile arba visai nedarykite! Nes tai, ką darote be meilės, jus vargina, net apnuodija, todėl vėliau nesistebėkite, kad jaučiatės išsekę, nesveiki. Kiek žmonių savęs klausia, kaip tapti nepavargstantiems! Paslaptis ta, kad reikia mylėti tai, ką darai, nes meilė pažadina visas energijas.

Kančia yra tam, kad priverstų žmones suvokti... 

Šiuo metu viskas vyksta atvirkščiai: mokslas daro atradimus, technika ir pramonė juos pritaiko, tai padeda vystytis šalies ekonomikai - ir šitaip ekonomikos vardan nuodijama ir silpninama žmonių giminė. Kad mokslas klestėtų, žmonija privalo artėti prie pražūties! ...
Iš tiesų žmonės niekad nėra suvokę tikrosios techninio progreso esmės. Visi reikmenys, aparatai, mašinos, judėjimo priemonės - ar jie paprasčiausiai dėl to, kad žmonės daugiau nieko neveiktų, netgi nevaikščiotų, - nes egzistuoja šie įtaisai, kurie viską už juos padaro?
 

Tikrasis kūrėjas - minties žmogus, kaip tik mintyse kažkas sukuriama. Fizinėje plotmėje nekuriama, o kopijuojama, imituojama, padirbinėjama. 

Jeigu pasitaiko, jog būnate įkyriai apsėsti jus kamuojančių vaizdinių, turite žinoti, kad įmanoma juos pakeisti, susitelkus ties šiais vaizdiniais suteikti jiems kitas formas, kitas spalvas: baigsis tuo, kad jie nusilenks jūsų valiai. 

Jūs, pavyzdžiui, susiduriate su kokiu sunkumu: užuot leidę jam save sunaikinti, paimkite ir pastatykite jį greta to, ką jau turite, greta visų savo turtų, visų galimybių, ir imkite juos lyginti. Pamatysite, ši kliūtis negalės jiems prilygti, ji tiesiog išnyks prieš to, ką esate įgiję, didybę, beribiškumą. Taip, išmokite priešpriešinti šiuos kartėlius ir sielvartus savo turtingumui, ateičiai, idealui... ir pamatysite, kad jų neliks nė ženklo. Štai veiksmingas metodas, kurį reikėtų išmokti taikyti: sugretinimas.  

... ieškoma meilės, o ne vyro arba moters. Įrodymas - kad vyras palieka žmoną (ar žmona vyrą), kadangi surado meilę kitur, pas kitą moterį. Taigi jis ieškojo ne moters, o meilės. Ir jeigu jos dar neaptiks pas šią moterį, eis ieškoti pas trečią... Čia svarbu tik meilė, o ne moteris ar vyras, antraip jie vienas kito niekada nepamestų.