Coelho, Paulo

- Ko reikia norint rašyti?
- Mylėti. 

Kažkas yra pasakęs, kad ašaros - tai sielos kraujas. 

Taikos mene nėra puolimo. Pasaulyje tiek blogio ir netvarkos todėl, kad žmonės užmiršo, jog viskas kilę iš vieno šaltinio. Sugrįžkime prie pradžios šaltinio ir palikime visas egoistines mintis, tuščius troškimus ir pyktį. Kai tu artimuose žmonėse pradedi ieškoti "gero" ir "blogo", tavo širdyje atsiveria praraja ir į ją įsiveržia neigiamos mintys. Kitų žmonių bandymas, kritikavimas ar varžymasis su jais silpnina tave ir žlugdo. 

Gyventi - tai bandyti, o ne mąstyti apie gyvenimo prasmę. 

Ore glūdi didžiulė kosminė jėga, skirtingose kultūrose skirtingai vadinama, bet tai nesvarbu. Svarbu yra padaryti štai taip: giliai įkvėpk ir prašyk, kad visi ore esantys palaiminimai įsiskverbtų į tavo kūną ir išsiskirstytų po visas kūno ląsteles! Lėtai iškvėpk, išskleisdama [/-s] aplinkui daug džiaugsmo ir ramybės! Kartok šį pratimą dešimt kartų ! Taip ne tik ... save išgydysi, bet ir prisidėsi prie pasaulio išgijimo ...
Taip tu palengva ištrinsi iš atminties ... neigiamus ... jausmus ...Įkvėpk įtraukdama [/-s] į vidų visa, kas tik esti dausose ir žemėje! Iškvėpk skleisdama [/-s] grožį ir vaisingumą [meilę]! 

... ne vieną sykį susilaukiau pagalbos kaip tik iš tų žmonių, kurie mano manymu, negalėjo man nieko duoti. 

... žmogus, kuriam reikalingi pinigai, kreipiasi į savo šeimininką pagalbos. Šis meta jam iššūkį - jei jis įstengsiąs praleisti ištisą naktį kalno viršūnėje, gausiąs didelį atlygį, priešingu atveju turėsiąs dirbti veltui ...
Išeidamas iš parduotuvės žmogus pajuto pučiant ledinį vėją. Išsigandęs paklausė savo geriausio draugo Aidžio, ar nebus kvailai pasielgęs priimdamas iššūkį.
Mažumėlę pamąstęs, Aidis jam atsakė: "Aš tau padėsiu. Rytoj, užlipęs į kalno viršūnę, pažvelk į priekį. Aš praleisiu visą naktį šalia esančio kalno viršūnės, kur būsiu užkūręs laužą. Stebėk tą ugnį galvodamas apie mūsų draugystę - ji tave sušildys. Tau pavyks. Vėliau man atsilyginsi."
Ali laimėjo lažybas, gavo pinigus ir nuėjo į draugo namus: "Tu sakei, kad norėsi atlygio mainais į pagalbą."
Aidis atsakė: "Taip, tik ne pinigais. Pažadėk man, kad jei kada nors gyvenime man teks kęsti šaltį pučiant lediniam vėjui, tu irgi užkursi man draugystės laužą."
 

... visus reiškinius bandome paaiškinti remdamiesi tuo, ko trokštame, o ne tuo, kuo jie yra išties. 

Kai susiduri su netektim, veltui stengiesi atgauti tai, kas jau liko praeityje. Verčiau pasinaudoti didele atvira erdve ir užpildyti ją kuo nors nauju.  Teoriškai kiekvienas praradimas yra naudingas; praktiškai, kaip tik tada mes imame kvestiomuoti Dievo buvimą ir savęs klausiame: ar aš šito nusipelniau?

Kai nepasitenkinimas neišnyksta, reiškia, kad Viešpats tą nepasitenkinimą pažadino dėl vienos vienintelės priežasties - reikia viską pakeisti, žengti pirmyn.