Visuose vienuolynuose rytais, prieš pietus ir vakare giedama Širdies sutra. Kinų hieroglifas SIN („širdis“) reiškia du objektus: protą ir širdį. Ir jei korėjiečio paklausi, kur tavo protas („SIN“) jis ranka parodys į širdį. Tad protas – tai širdis, širdis – tai protas. Kaip tai pasiekti? Kokią techniką naudoti, kad tai suprastum? Juk yra kažkas, kas atveria duris į didžiąją Meilę? 

Mūsų laikais visos visuomenės yra praradusios kryptį. Žmonės nori tik pinigų ir patogumų šiame, kituose gyvenimuose. Žmonės žudosi ir žudo kitus, kad įgyvendintų savo svajonę. Kiekvienas laikosi savo nuomonės, o jos skiriasi, taigi – neišvengiamos grumtynės. Tas pats vyksta ir tarp religijų, ir tarp valstybių, politinių partijų, vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų.  Netgi mūsų pačių burna kovoja su skrandžiu. Mano burna sako: noriu dar valgyti ir gerti. Bet skrandis prieštarauja: ne, ne! Taigi, net savyje negalime sukurti harmonijos, negalime jos sukurti vieni su kitais, su gyvūnais, su oru, vandeniu ir žeme. Jei taip tęsime ir toliau, greita atsiras daug kančių, daugybė žmonių mirs nuo karų, ligų, bado, vandens trūkumo, užteršto oro ir gamtos kataklizmų. Žmonės patys kuria tokį pasaulį. Tai neateina iš šalies. Priežastis ir pasekmė yra aiškios. 

Jei norime visa tai pakeisti, privalome atbusti! Privalome atrasti savo tikrąją prigimtį, susigrąžinti tikrąjį žmogaus protą, padėti vieni kitiems, gamtai, visoms gyvoms būtybėms. Tokia yra tikroji žmonių užduotis. 

Yra trys vagių rūšys. Pirma – vagis pavagia tavo turtą, antra –priešas užgrobia šalį ir pasiima viską, ką tik nori, ir „šventas žmogus“, kuris pasiima tavo protą. 

Niekas kitas už mus nenugyvens ir išminties negaus ... kai tik pradėsime dairytis, pas ką eiti, kuo tikėti, ką sekti - tik save prarasime. Nebarstykime šios vertybės, kuri mums suteikta nuo pat gimimo. Visi mes turime lygiai tą pačią Dievišką galimybę suvokti savo paskirtį šioje žemėje. Tai nepriklauso nei nuo rango, nei nuo turto, nei nuo sėkmės... Atraskite tai, patikėkite tuo. 

Aš dažnai vartoju tokį posakį: „Jei tau sunku – padėk kitiems!“ 

Agresyvi religija, kelianti save labiau už kitus tikėjimus, kenkia žmonėms. 

... egoistinis mąstymas pakužda į ausį, kad esi ypatingas, išskirtinis, nes visi tokie nori būti, ir štai, galbūt ir aš toks esu. Ir nelabai svarbu, kam – Velniui ar Dievui – tarnauti, svarbu būti kažkuo, ne tokiu kaip tos pilkos pelės aplinkui.  

Aišku, meistrai visada gali tą magiją panaudoti tam, kad padėtų studentui, bet tai atsitinka labai retai, nes taip gali pririšti prie savęs mokinį ir atimti iš jo nepriklausomumą. Tada jo tobulėjimo kelias bus uždarytas ir jis tik tarnaus savo mokytojui. Tikri Mokytojai niekados to nedaro. 

 ... visi konganai įdarbina žodžius bei kalbą gydydami mus nuo prisirišimo prie mąstymo.

Mūsų padarytos klaidos ir jų suvokimas, atgaila trumpina kelią link savęs, ir tas kelias yra amžinas.