Laimė

Beje, taip atsitinka daugumai žmonių šiame pasaulyje. Ieško kančios linksmiausiose vietose, nes laiko save nevertais laimės. 

... man teliko viena - nuolankiai priimti viską, ką man siunčia gyvenimas. Nuo tada - be abejonės, tai skamba keistai - pasijutau laimingesnis. 

... laimė yra vidinis darbas. Ją lemia ne išorinės vertės siekimas, o vidinių teigiamų žmogaus ypatybių puoselėjimas. Ji priklauso ne nuo didesnio kiekio pinigų, bet nuo didesnio prasmingumo. Ir laimė nėra vien tai kas vadinama sėkme; laimė - tai savo reikšmingumo pojūtis, žinojimas, kad pasaulyje tu turi tvirtą vertę.  

Kiekvienas, norintis būti laimingas, privalo išmokti branginti išmintį ir trokšti suprasti, ką jis čia, šioje planetoje, veikia. 

... tvarią laimę užtikrina gebėjimas duoti, o ne imti. 

Žmogus neturi didesnio priešo kaip bejėgiškumas. Jeigu kas nors jaučiasi bejėgis, tai reiškia jo džiaugsmo ir laimės pabaigą. 

Laimė - griežtas šeimininkas. Tarnauti laimei, ypač kitų žmonių laimei, kur kas sunkiau nei tarnauti tiesai - jei nesi suformuotas taip, kad tarnautum aklai. 

Tikroji laimė visada atrodo gan bjauri, palyginus su spalvingais nelaimių vaizdais. Ir, aišku, pastovumas toli gražu ne toks įspūdingas kaip nepastovumas. O patenkintas žmogus niekada nebus toks žavus kaip tas, kuris šauniai kaunasi su nelaimėmis, vaizdingai grumiasi su pagundomis arba griūva parblokštas aistrų ar abejonių. Laimė niekada nėra didinga. 

Galiu suskaičiuoti širdimi devynis,
kuriuos vadinčiau laimingais,
o dešimtąjį mano liežuvis skelbia:
laimingas, kas džiaugiasi savo vaikais
ir kas patiria savo priešų žūtį.
Laimingas, kas gyvena su protinga žmona
ir kas nearia jaučiu ir asilu viename junge.
Laimingas, kas nenusideda liežuviu
ir kas netarnauja žemesniam už save.
Laimingas, kas randa draugą
ir kas kalba atidiems klausytojams.
Koks laimingas žmogus, kuris randa išmintį!
Bet niekas nėra laimingesnis už žmogų,
kuris pagarbiai bijo VIEŠPATIES!
(25:7-10) 

Nelaimėje gali žmogui glūdėti laimė,
ir nuostolis gali atnešti nelauktą sėkmę.
(20:9)