Saviugda

Kai kam tai bus labai keista veikimo kryptis. Man ji atrodo vertinga, nes egzistuoja keistas paradokasas: kai priimu save tokį, koks esu, aš keičiuosi. Manau, kad šito išmokau iš savo klientų, tiek iš savo patyrimo - mes negalime pasikeisti ar atsisakyti to, kuo esame, kol visiškai to nepriimame. Po to pasikeičiame beveik nepastebimai. 

Mūsų egoizmas maskuojasi ir įsivelka į mus taip, lyg būtume su juo neišskiriami. Vėl ir vėl jis verčia mus siekti egoistinių malonumų, nors iš tikrųjų mūsų esmė – tiesiog noras mėgautis, o ne egoistiškas noras mėgautis, kaip mums atrodo. Kitaip tariant, mūsų „Aš“ nėra egoizmas ir reikia tai skirti.
Žmogus, atribojęs vieną nuo kito, norėdamas įgyti altruistinę savybę, kad pasiektų pusiausvyrą su gamtos jėga, tuojau pat jaučia šios jėgos palaikymą. 

Būtent gebėjimas valdyti save mažuose dalykuose jums suteikia galimybę valdyti ir dideliuose. 

Būtis - tai visa, kas skleidžiasi, auga, mezga vaisius... Kuomet jūs pasodinate sėklą, po tam tikro laiko pamatote bepradedantį reikštis gyvenimą. Tokia jo kalba: pasirodo mažytės šaknys, gležni lapeliai... Šitai yra gyvenimas: gražinimas, turtinimas, tiesiog užtvindymas! Ir jums tas pats: jei pradėsite rūpintis būtimi, jeigu ją sodinsite, laistysite, nukreipsite ją aukštyn, ji skleisis ir besiskleisdama pažadins kiekvieną ląstelę, prikels gabumus, kurių nė neįtarėte egzistuojant. 

Kad sugebėtume suvokti, kokių turime galių, ir sužinoti jau atskleistas paslaptis, pirmiausia privalome palaukti, kol sudegs visa tai, kas paviršutiniška: lūkesčiai, būgštavimai, tariami dalykai, tuomet ateina tokia ramybė, kokia dabar viešpatauja miške: švelniai pūkšnoja vėjelis, pro debesis smelkiasi mėnesiena, patyliukais traukia į naktinę medžioklę žvėrys, atliekantys Motinos gimimo ir mirties ciklą ir niekad nesmerkiami už tai, jog klauso savo instinktų, savo prigimties balso. 

Žmogui reikia to, ką turi blogiausio savyje, kad pasiektų, kas jame geriausia. 

Kodėl toks kietas? - kartą deimantą paklausė virtuvės pakūros anglis.  

Trys vartai atveria kelią į pragarą. Tai geismas, pyktis ir godulys. Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus turi juos apeiti, nes jie veda į pražūtį.
(16.21)

... gilink žinojimą. Ir vis dėlto, meditacija - geriau negu žinojimas, o veiklos vaisių atsižadėjimas - geriau negu meditacija, nes jų atsižadėjus, pasiekiama proto ramybė.
(12.12) 

Pateiksiu tau trumpą taisyklę, kaip save išmatuoti ir sužinoti, ar jau esi tobulas: savo gėrį būsi pasiekęs tuomet, kai suprasi, jog nelaimingieji yra patys laimingiausi.