Yalom, Irvin D.

Kas nori išmokti gyventi su mirusiais, pirmiausia privalo išmokti gyventi su gyvaisiais. 

Pasakiau, kad nors neįmanoma paneigti mirties fakto, galima stipriai pakeisti savo požiūrį į jį. Ir iš asmeninės, ir iš profesinės patirties žinau, kad labiausiai mirties bijo tie, kas nesijaučia gyveną visavertį gyvenimą. Darbinė formulė butų tokia: kuo mažiau tikro gyvenimo, tuo daugiau neįgyvendintų galimybių, tuo stipresnė mirties baimė ... Stengiausi padėti jai suvokti, kad nors mirties faktas pragaištingas, mintis apie mirtį mus gelbsti. Kitaip tariant, suvokus mirtį, atsiveria kitokia gyvenimo perspektyva, raginanti mus keisti prioritetus ... Pamaniau, kad įsisąmoninusi mirtį Betė irgi išmoks svarbią gyvenimo pamoką: gyventi reikia dabar, gyvenimo negalima be galo atidėlioti. 

... žmonės, daugiau laimi iš tiesos, kurią atranda patys. 

Visada jaučiau, kad tai, kaip žmogus pasitinka mirtį, dažniausiai priklauso nuo tėvų pavyzdžio. Paskutinė tėvų dovana vaikams - savo pavyzdžiu išmokyti vaikus ramiai pasitikti mirtį. 

Jam visada būdavo labai sunku viešai kalbėti. Būdamas itin jautrus kritikai, Karlas dažnai atkreipdavo į save dėmesį, piktai užsipuldamas kiekvieną, suabejojusį kuriuo nors jo darbo aspektu.
Padėjau jam suprasti, kad jis nejaučia savo asmenybės ribų. Paaiškinau, kad priešiškumas paprastai kyla tada, kai kėsinamasi į asmenybės šerdį. Juk taip žmogus gina ir savo gyvybę. Pabrėžiau, kad Karlas pernelyg išplėtė savo asmenybės ribas, apimdamas ir darbą, tad į nereikšmingą savo projekto kritiką jis reaguoja taip, tarsi tai būtų pasikėsinimas į jo būties centrą, grėsmė jo gyvasčiai ... Ši interpretacija gerokai sumažino jo baimę ir praėjusią savaitę jis ramiai ir nesigindamas pristatė savo darbą. Dar niekada jam nebuvo taip puikiai pavykę. Kalbant jo galvoje tarsi mantra aidėjo" "Mano darbas - tai ne aš". Atsisėdęs prie savo viršininko jis kartojo mantrą: "Mano darbas - tai ne aš. Nei mano kalba, nei mano drabužiai - visa tai ne aš". 

Pasakiau tai, nes dažniausiai geriausias būdas užkirsti kelią pražūtingai reakcijai - numatyti ją iš anksto. Kitas būdas ... pažvelgti į save iš šalies, tarsi iš stebėtojo pozicijų. 

Nyčė tvirtino, kad filosofo mąstymo metodika visą laiką siejasi su jo biografija; manau, kad tai tinka ir psichoterapeutams - tiesa sakant, visiems, kurie mąsto apie mąstymą. 

Prasmės, kaip ir laimės, reikia ieškoti netiesiogiai. Prasmę atrandame prasmingoje veikloje, tačiau kuo labiau jos ieškome, tuo sunkiau ją rasti. Niekada negalėsime atsakyti į visus klausimus apie gyvenimo prasmę. Psichoterapijoje, kaip ir gyvenime, prasmė yra šalutinis darbo ir įsipareigojimų produktas. Nors darbe nerasime atsakymų į klausimus apie prasmę, bet į jį pasinėrus jie taps ne tokie svarbūs. 

Saugokitės pernelyg stipriai ir be išlygų prisirišti prie kito žmogaus; tai nėra, kaip daug kas mano, tvirtos meilės įrodymas. Užsidariusi savyje, savimi mintanti, nieko kitiems neduodanti ir niekuo nesirūpinanti meilė pasmerkta žlugti. Meilė - tai ne aistros blyksnis tarp dviejų žmonių; yra didžiulis skirtumas tarp įsimylėjimo ir meilės. Meilė - veikiau būsena, davimas, o ne potraukis; santykis su visuma, o ne su pavieniu žmogumi. 

Laisvė reiškia tai, kad esame atsakingi už savo pasirinkimus, veiksmus, gyvenseną.