Aristotelis

Laimė yra daug kam prieinama; tam tikru būdu mokydamiesi ir stropiai lavindamiesi, ją gali įgyti visi, jei tik jie nebus doroviškai suluošinti.

... laimė yra pradas. Juk dėl jos mes ir visa kita darome...

... tas, kuris ketina būti laimingas, yra reikalingas vertų draugų.

... kaip sveikata [sukuria sveiką kūno būklę], taip išmintis sukuria laimę.

Gali atsirasti ir priešingi vienas antram siekimai; taip būna tada, kai tų būtybių, kurios suvokia laiką, protas ir geisms yra priešingi vienas kitam. Mat, atsižvelgdamas į ateitį, protas liepia spirtis geismui, kuris žiūri tik esamos padėties. O kai nenumatome ateities, mums atrodo, kad kas dabar malonu, bus malonu ir visuomet ir kad tai yra besąlygiškas gėris.

... tas, kuris nemoka atgailauti, yra nebe pataisomas.

... yra trys būdo bruožai, kurių reikia vengti: nedorumas, nesusivaldymas ir gyvuliškumas.

... išmanantis žmogus visada vengia to, kas per daug ir per mažai, o ieško ir pasirenka vidurį...

„... nėra jokio skirtumo, ar žmogus jaunas dėl amžiaus, ar dėl nesubrendusio būdo, nes šį trūkumą lemia ne metai, o taikad jauni žmonės pasiduoda jausmams ir jų skatinami siekia savo tikslų. Tokiems žmonėms, panašiai kaip ir nesusivaldantiems, pažinimas yra nenaudingas. O tiems, kurie savo siekius ir veiksmus rimtai planuoja, pažinimas būna didžiai naudingas.

Tas pats žmogus negali būti kartu ir supratingas, ir nesusivaldantis.