Kaip atviras miestas, be apsaugos,
toks yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos.
(25:28)  
 


Paieška:

YouTube
Naujausios citatos
Išdavikai visada įtarūs. 

(Tolkinas, J. R. R.. Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės. 2 dalis. Vilnius: Alma littera. 2021, 228p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Esu jau senas ir neturiu ko bijoti. 

(Tolkinas, J. R. R.. Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės. 2 dalis. Vilnius: Alma littera. 2021, 222p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Nežinia, ką jis darys ar bandys daryti. Į kampą įvarytas žvėris pasiryžęs bet kam.  

(Tolkinas, J. R. R.. Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės. 2 dalis. Vilnius: Alma littera. 2021, 221p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Negi tu, Legolasai, pavasarį kirstum žydintį medį malkoms?  

(Tolkinas, J. R. R.. Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės. 2 dalis. Vilnius: Alma littera. 2021, 186p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Ištikima širdis ne visada šneka meiliais žodžiais. 

(Tolkinas, J. R. R.. Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės. 2 dalis. Vilnius: Alma littera. 2021, 152p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
[M]es visi esame draugai. Ar bent turėtume būti, todėl nesikivirčykime tarpusavyje, Mordoro džiaugsmui.  

(Tolkinas, J. R. R.. Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės. 2 dalis. Vilnius: Alma littera. 2021, 138p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
– Ak! Žalumos kvapas … geriau už bet kokį poilsį! 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Pamenu, gyvenant Veliuonoje, prasidėjus pavasariui, pradėdavo eiti ledai. Pirmas pokštelėjimas – kaip kokios bombos sprogimas. Žiemos būdavo gilios, šaltos. Ledai luitais užklodavo greitkelį, kad nė viena mašina negalėdavo pravažiuoti.
Mums, vaikams, tai būdavo linksma atrakcija. Irstydavomės pasiėmę ilgas kartis, liuoksėdami nuo vienos lyties prie kitos. Kol per upę taip šokinėdami per lytis patekdavome į kitą pusę, būdavo, kad įkrisdavome. O vanduo ledinis ... Bet turėjai pereiti, kitaip klasėje būsi niekam tikęs bailys. Į vieną pusę. Ir paskui atgal. Srovė mus nunešdavo kokius du-tris kilometrus. Atgalios tekdavo grįžti autobusu. O visas kaimas, matydamas juodus taškus ant plaukiančių ledo lyčių, melsdavosi, kad tik nenuskęstume, ir vis klausdavo, kieno tie vaikai.
Na, ir aš gaudavau rykščių nuo močiutės. Mama tik valerijono gerdavo. Ir taip kelis pavasarius. Laimė, niekas nenuskendo …
Tuomet ir suvokiau, kad jei nors vienas mokytojas, kuris mus bausdavo už išdaigas, pereitų Nemuną, nusilenkčiau jam. Bet jie tik bardavo. Žinojau, kad jie bailiai. Ir pyksta dėl to, kad negali to padaryti patys. Taip tapau neklaužada. Neturėjau autoriteto. Tik gal auklėtojas, nes jis jau buvo metuose, ir manyje kažką tokio įžvelgdavo, tarsi mane matydavo kiaurai, kad aš jam į akis negalėjau žiūrėti. Jis žinojo, kad būtent taip kovoju su savimi. Tai išliko manyje. Ir dabar, kuomet kalnuose sėdžiu po 16 valandų keikdamas visą pasaulį, kad atrasčiau tą, kuris sėdi, prisimenu tą ėjimą per upę. Štai kodėl pasirinkau ekstremalų dvasinį sportą, surasti tą, kas tai daro... 

(Marčiulynas Kęstutis. Laiškai iš Drakono kalnų. Vilnius: FORTUS VITA. 2022, 8-9p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Mokytojo esu klausęs, kodėl mes sėdime ir medituojame, bet nieko nedarome konkretaus, kad padėtume vargstantiems pasaulio žmonėms. Juk tiek daug žmonių miršta nuo alkio? Mokytojas atsakė, jog badas yra labai nesudėtinga problema. Duodi maisto, žmogus pavalgo ir yra laimingas. Tai paprasta. Sudėtingiau sotų pamaitinti. Tas, kurio protas alkanas, nori vis daugiau. Būtent šie žmonės sukuria didžiausias problemas, karus ir pan. Tad juos mokant labai svarbu suvokti, kad imti ir duoti visuomet reiškia tuščias rankas. Atėjome į šį pasaulį tuščiomis ir išeisime tuščiomis.  

(Marčiulynas Kęstutis. Laiškai iš Drakono kalnų. Vilnius: FORTUS VITA. 2022, 24-25p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Visuose vienuolynuose rytais, prieš pietus ir vakare giedama Širdies sutra. Kinų hieroglifas SIN („širdis“) reiškia du objektus: protą ir širdį. Ir jei korėjiečio paklausi, kur tavo protas („SIN“) jis ranka parodys į širdį. Tad protas – tai širdis, širdis – tai protas. Kaip tai pasiekti? Kokią techniką naudoti, kad tai suprastum? Juk yra kažkas, kas atveria duris į didžiąją Meilę? 

(Marčiulynas Kęstutis. Laiškai iš Drakono kalnų. Vilnius: FORTUS VITA. 2022, 53p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 5941