Lankomiausios citatos
... persekiodamas religiją, kuri ateistui yra nuostabą keliąs žmogaus vaizduotės padarinys ir veiksmingas vaistas, švelninatis gyvenimo ir mirties skausmus, komunizmas pasirodo esąs prieš žmogų nukreipta sistema.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 231p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nes nors ir skaudus individualaus gyvenimo beprasmybės pojūtis, o pačios mirties neišvengiamybės suvokimo pakanka, kad viskas virstų tuštybių tuštybe, tai viso labo tik atskiri momentai ... protas beviltiškai kabinėjasi už įvairiausių divertissements, bet ... valia (tokia irgi besanti) taip pat turi ką pasakyti.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 222p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... civilizacija atpažįsta save savo kūriniuose ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 218p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mokslui grįžus prie alchemijos principų arba archetipų teorijos ir analogijos dėsnio, didysis skilimas būtų užgydytas ir atkurta sąsaja tarp religijos ir mokslo, filosofijos, meno. Taip pat politikos.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 210p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Esu įsitikinęs, kad civilizacija ir visuomenė išsilaiko pačių smulkiausių doros dalelių, glūdinčiuose atskiruose individuose, dėka ...
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 208p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Naujųjų laikų žmogaus nelaimės (dvasinė tuštuma ir asmenybės izoliacija, taip pat piktą lemiantis civilizacijos vystymasis) priežastys nulemtos Proto amžiaus mokslo ir filosofijos.
(Milošas Česlovas. Ulro žemė. Vilnius: Baltos lankos. 1996, 177p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Didžioji rankų darbo bėda – tai, jog esi priverstas tokias ilgas valandas dėti pastangas tiesiog tam, kad išgyventum. Vergas – tas, kuriam sunkiai triūsti siūloma ne dėl kokio gero tikslo, o tiesiog kad išgyventų. Tada jis turi atsiriboti, arba nusiristi iki vegetacinio lygmens.
(Weil, Simone. Sunkis ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 182p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Paklusimas žmogui, kurio valdžia nėra nušviesta teisėtumo, – tai košmaras.
(Weil, Simone. Sunkis ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 174p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Gėris būna dvejopas – nors ir vienas, ir kitas vadinamas tuo pačiu vardu, kiekvienas yra iš pašaknų kitoks: gėris kaip blogio priešybė ir absoliutus gėris. Absoliutus neturi priešybės. Santykinis gėris nėra absoliučiojo priešybė; jis išplaukia iš jo, bet juos sieja ne komutatyvumo ryšys. Mes trokštame absoliutaus gėrio. O pasiekti galime tik gėrį, susijusį su blogiu. Mes puolame prie jo per apsirikimą, kaip princas, pasiruošęs įsimylėti tarnaitę vietoj jos šeimininkės. Apsirikimo priežastis – drabužiai. Socialinis aspektas nudažo santykinį gėrį absoliučiojo spalva.
(Weil, Simone. Sunkis ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 161p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pinigai, mechanizacija, algebra. Trys dabartinės civilizacijos monstrai. Visiška analogija.
Algebra ir pinigai iš esmės yra niveliavimo priemonės, pirmoji – intelekto sferoje, antrieji – tikrovėje.
Algebra ir pinigai iš esmės yra niveliavimo priemonės, pirmoji – intelekto sferoje, antrieji – tikrovėje.
(Weil, Simone. Sunkis ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 153p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |