Lankomiausios citatos

Bloga situacija – tarsi kuras raketai, kuri iššauna su didžiule jėga, įveikia stratosferą ir išeina į nuostabiausiomis spalvomis žėrintį kosmosą. O gera situacija – tai situacija, kai raketa pakyla ir po kelių minučių nukrenta, nes pritrūko „gazo“. Tai nėra tikra. Bloga situacija – pati tikriausia, pati stipriausia energija, jeigu mes ją išnaudojame tinkamai. 

... kadangi nesame tobuli, nereikia norėti, kad mums visąlaik sektųsi. Tai neįmanoma. Bloga nuotaika, blogos sąlygos – tai labai normali būsena mūsų netobulų žmonių pasaulyje.  

Kiekviena diena kaip šventė. Laukdami kažkokios ypatingos šventės, prarasime dabartį... Tiesa visuomet prieš tavo akis. Būkite dėkingi už tai, kad esate dabar. 

 Pamenu, kai manęs mokykloje paklausė, kas yra Dievas, ką manau apie tą klausimą, atsakiau: 150 mln. kilometrų. Tuomet kaip tik per fizikos pamokas mokėmės apie planetas. Tai apytikslis atstumas nuo Žemės iki Saulės. Jei jis pasikeistų, nebūtų ir to, kas klausia, ir nei to, kas bando tuo spekuliuoti.

Agresyvi religija, kelianti save labiau už kitus tikėjimus, kenkia žmonėms. 

Aš dažnai vartoju tokį posakį: „Jei tau sunku – padėk kitiems!“ 

Yra trys vagių rūšys. Pirma – vagis pavagia tavo turtą, antra –priešas užgrobia šalį ir pasiima viską, ką tik nori, ir „šventas žmogus“, kuris pasiima tavo protą. 

[M]es visi esame draugai. Ar bent turėtume būti, todėl nesikivirčykime tarpusavyje, Mordoro džiaugsmui.  

Niekas kitas už mus nenugyvens ir išminties negaus ... kai tik pradėsime dairytis, pas ką eiti, kuo tikėti, ką sekti - tik save prarasime. Nebarstykime šios vertybės, kuri mums suteikta nuo pat gimimo. Visi mes turime lygiai tą pačią Dievišką galimybę suvokti savo paskirtį šioje žemėje. Tai nepriklauso nei nuo rango, nei nuo turto, nei nuo sėkmės... Atraskite tai, patikėkite tuo. 

Mūsų laikais visos visuomenės yra praradusios kryptį. Žmonės nori tik pinigų ir patogumų šiame, kituose gyvenimuose. Žmonės žudosi ir žudo kitus, kad įgyvendintų savo svajonę. Kiekvienas laikosi savo nuomonės, o jos skiriasi, taigi – neišvengiamos grumtynės. Tas pats vyksta ir tarp religijų, ir tarp valstybių, politinių partijų, vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų.  Netgi mūsų pačių burna kovoja su skrandžiu. Mano burna sako: noriu dar valgyti ir gerti. Bet skrandis prieštarauja: ne, ne! Taigi, net savyje negalime sukurti harmonijos, negalime jos sukurti vieni su kitais, su gyvūnais, su oru, vandeniu ir žeme. Jei taip tęsime ir toliau, greita atsiras daug kančių, daugybė žmonių mirs nuo karų, ligų, bado, vandens trūkumo, užteršto oro ir gamtos kataklizmų. Žmonės patys kuria tokį pasaulį. Tai neateina iš šalies. Priežastis ir pasekmė yra aiškios. 

Jei norime visa tai pakeisti, privalome atbusti! Privalome atrasti savo tikrąją prigimtį, susigrąžinti tikrąjį žmogaus protą, padėti vieni kitiems, gamtai, visoms gyvoms būtybėms. Tokia yra tikroji žmonių užduotis.